Operacinėse – per 100 darbuotojų

Einant į Klaipėdos universitetinės ligoninės pagrindinį korpusą ne vieno praeivio akys užkliūva už didžiulių šviestuvų antrajame aukšte, ties stalais palinkusių susikaupusių medikų.

Čia šviesos dega ne tik darbo dienomis, veiksmą už lango dažnai gali pamatyti ir vėlai vakare, ir naktį, ir savaitgalį.

Ar būna dienų, kai didžiausioje regiono gydymo įstaigoje – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – nebūna operacijų? Atsakymą geriausiai iliustruoja statistika.  Per metus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekama per 30 tūkst. operacijų.

16 proc. iš jų būna skubios, kitaip tariant, „ekstrinės“. Joms pasiruošti skiriama kur kas mažiau laiko nei planinėms operacijoms, o medikų laukiantis darbas būna nedelsiamas ir reikalaujantis dar didesnio susikaupimo.

Trunka ir 30 valandų

Kai kurios operacijos pareikalauja visos komandos didžiulės ištvermės ir susikaupimo. Taip nutinka per ilgas, 6–8 valandas trunkančias sudėtingas operacijas.

Daugiausia laiko užima neurochirurginės – galvos smegenų – operacijos, kartais sudėtingos pilvo, žarnyno onkologinės operacijos.

Tokiose operacijose prireikia daug bei sudėtingos technikos.

Neurochirurgai naudoja mikroskopus, navigacines sistemas, padedančias tiksliai rasti ir išoperuoti auglį galvos smegenyse.

Planavimas: R. Žalys, D. Antonovičienė ir E. Jakubauskė pasakojo, kad pasiruošimas operacijai primena sudėtingą dėlionę, kurioje svarbi kiekviena detalė. / A. Skirmanto nuotr.

Atliekama daug sudėtingų ortopedinių operacijų: pavyzdžiui, sąnarių implantacijų per metus – apie 950, tarp jų būna ne tik klubo ir kelio sąnarių implantacijų, bet ir čiurnos bei peties sąnarių implantacijų.

Prie ilgai trunkančių ir ne visose ligoninėse atliekamų operacijų galima priskirti hipertermines pilvo ertmės chemoterapines (HIPEC) operacijas.

Ligoninėje tokių atlikta 70. Jų metu atliekama pilvo operacija, po kurios į pilvo ertmę leidžiamas virš 40 laipsnių pakaitintas chemoterapinis preparatas, siekiant sunaikinti visas vėžines ląsteles.

Robotinės urologinės operacijos trunka apie tris valandas. Nemažai laiko užima ir žandikaulių išplitusio vėžio operacijos.

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Anesteziologijos ir reanimatologijos skyriaus vedėjo Ričardo Žalio, operacijos trukmė priklauso nuo ligos patologijos vietos ir siekiamo rezultato, tad operacija gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties valandų. Gydytojų praktikoje yra pasitaikę, kai galvos kraujagyslių operacija tęsėsi net 30 valandų.

Per tokias ilgalaikes operacijas pagrindinis operatorius būna vadovaujantis chirurgas. Jis išbūna nuo pradžių iki galo, o kitas personalas keičiasi kas keturias ar penkias valandas. Keisdamiesi komandos nariai vienas kitam perduoda svarbią informaciją apie paciento būklę, operacijos eigą.

Planus koreguoja netikėtumai

Sustyguoti didelį darbuotojų kolektyvą ir suburti vienam tikslui nėra lengva.

„Gal pacientui ir neįprasta, o mums tai kasdienybė: iš anksto suplanuoti operacijas, operacinių užimtumą, medikų darbą, pasiruošti laukiančioms operacijoms. Visos operacinės suskirstytos pagal profilius, kur iš tiesų dirba per 130 žmonių – gydytojai anesteziologai-reanimatologai, slaugytojos bei pagalbinis personalas“, – apie nematomą pacientui darbą pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos vadovė gydytoja Dovilė Antonovičienė.

Pasak jos, dėl vieno tikslo – paciento sveikatos bei gerovės – visa komanda turi dirbti draugiškai ir darniai. Kiekvienas komandos narys būna atsakingas už savo darbų dalį, o sudėjus jas į vieną dėlionę išeina rezultatas.

Planinėms operacijoms pradedama ruoštis iš vakaro: personalas pasiruošia priemones, planuojama orientacinė operacijos trukmė, sudėliojama specialistų komanda.

Atmosfera: kai operuojamas sunkios būklės pacientas, operacinėje tvyro rimtis. / A. Skirmanto nuotr.

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos laikinai einančios vyriausiojo slaugos administratoriaus pareigas Eglės Jakubauskės, rytą darbas prasideda nuo pasiruošimo planinėms operacijoms: vaistinių preparatų, operacinės medžiagos, instrumentų rinkinių paruošimo, bei medicininės įrangos testavimo. Kuo operacija sudėtingesnė bei ilgesnė, tuo ilgiau trunka ir pasiruošimas.

Korekcijų į iš anksto suplanuotą dienotvarkę gali įnešti skubi operacija: jei nėra laisvų operacinių, planiniai darbai stabdomi. O jeigu vienu metu sukrenta daugiau skubių operacijų?

„Operacijas skirstome pagal tam tikras kategorijas: patologiją, paciento būklę – iš to ir sprendžiame, kam suteikti pirmumą, – paaiškino D. Antonovičienė. – Taip, tai labai įtemptas darbas. Valandą gali būti ramu, o paskui per penkias minutes situacija gali pasikeisti ir vienu metu prireikti net kelių skubių operacijų. Tada reikia greitai orientuotis, skubiai surikiuoti eilę, surinkti komandą, paskirstyti darbus, kad kiekvienas žinotų savo užduotis ir būtų komandos susitelkimas.“

Amžius – ne kliūtis

Kaip pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės Anesteziologijos ir reanimatologijos skyriaus vedėjas Ričardas Žalys, operacinėje vyksta komandinis darbas, į kurį įsitraukia mažiausiai šeši nariai: operacinės slaugytojas, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas, gydytojas anesteziologas, operuojantis gydytojas, jo asistentas bei pagalbinis operacinės darbuotojas. Kalbėdamas apie anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo pareigas, gydytojas paminėjo, kad viena iš jų – prieš pradedant operaciją įsitikinti, ar kateteris vaistams leisti tinkamai funkcionuoja.

Chirurgas į operacinę ateina, kai jau viskas būna paruošta. Jam dažniausiai talkina asistentas, padedantis operuoti. Jei operacijos apimtys būna didesnės, prireikia daugiau asistentų.

„Operacijos metu viskas suplanuota, net ir nenumatytiems atvejams operacinės komanda yra pasiruošusi, kad būtų tinkamai reaguota ir pacientas būtų apsaugotas nuo galimų komplikacijų. Mūsų pareiga – užtikrinti aukščiausio lygio paciento saugumą“, – sakė vedėjas.

Anestezija: tik iš pažiūros atrodo, kad anesteziologas ramiai stebi situaciją, iš tikrųjų viskas bet kurią minutę gali staiga pasikeisti. 30 – tiek tūkst. per metus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekama operacijų. / A. Skirmanto nuotr.

Pacientų amžius nėra priežastis atidėti operaciją ar visai neoperuoti.

Ligoninės praktikoje yra operuotas ne vienas pacientas virš 90 metų amžiaus ir net šimtamečiai.

Švariausia vieta ligoninėje

Tarp operacijų paliekama laiko, ne mažiau kaip pusvalandis, operacinei sutvarkyti. Būtent operacinės pagalbiniai darbuotojai atsakingi už operacinės sutvarkymą tarp operacijų.

O operacijos metu jie atsakingi už tam tikrų vienkartinių medžiagų ar instrumentų padavimą, jeigu tokių staiga prireikia.

Beje, visi iš pakuotės išimti instrumentai, net ir nepanaudotieji, po operacijos sterilizuojami iš naujo.

Kartais būna operacijų, kurioms pasiruošimas trunka ilgiau nei pati procedūra.

Operacinė – labiausiai ligoninėje dezinfekuojama vieta, kuriai keliami itin aukštų standartų reikalavimai. Po kiekvienos operacijos, net pačios mažiausios, patalpa kruopščiai išvaloma.

Svarbiausia – profesionalumas

„Ar nesunku? Mūsų toks darbas, tad neužtrunka greitai įsijungti ir persiorientuoti“, – paaiškino klinikos vadovė, paklausta, ar nekyla keblumų keičiantis personalui.

„Ligoninėje pradėjusios dirbti operacinės slaugytojos nuo pirmųjų darbo dienų ruošiamos pamainos pabaigoje keisti viena kitą, tad problemų nekyla“, – antrino klinikos vyriausioji slaugos administratorė E. Jakubauskė.

Iš pradžių slaugytojai dirba pagal tam tikrus profilius, vėliau šis spektras plečiamas, kad galėtų dirbti bet kurioje, taip pat ir skubioje, operacijoje.

Žmogus turi jausti pasitenkinimą savo darbu, tačiau svarbiausia – profesionalumas ir geras rezultatas, nes pacientas yra svarbiausias – tokia nuostata vadovaujamasi dėl medikų galimybės rinktis darbą operacinėse.

Ligoninės slaugytojos nuolat atnaujina savo žinias ir įgūdžius. Kelis kartus per metus jos vyksta į stažuotes užsienyje, o grįžusios dalijasi žiniomis su kolegomis.

Ne lengviau, bet aiškiau

Pandemijos laikotarpis medikams, ypač dirbantiems operacinėse, buvo kupinas iššūkių: teko perskirstyti personalą, srautus, atskirti operacines.

Pasak R. Žalio, tuomet su kiek-vienu operuojamu pacientu buvo elgiamasi kaip su galimai užsikrėtusiuoju, laikantis visų saugumo reikalavimų. Net jei tyrimo rezultatas dar nebuvo žinomas.

„Jei bus antroji pandemijos banga, gal bus ne lengviau, bet aiškiau. Nebebus baimės ar nežinojimo. Prasidėjus pirmajai koronaviruso bangai, iš pradžių pritrūkdavo ne tik priemonių, bet ir informacijos, kaip elgtis, kokias priemones ir kaip naudoti“, – sakė Operacinės ir tvarstomųjų skyriaus vedėjas gydytojas Vitalijus Eismontas.

Nesvarbu, koks laikmetis ar pandemija, koks paros metas ar metų laikas, pacientams nematomas darbas operacinėse vyksta nuolat. Pacientas net neįsivaizduoja, kiek medikų jau būna prisidėję prie paruošiamųjų – nematomų, bet labai reikšmingų – darbų, kai jis įvežamas į operacinę. Be šios svarbiausios dalies, dėlionė „paciento sveikata“ tiesiog nesusidėliotų.