Nors šalyje nedarbas jau stabilizavosi ir į darbo biržas registruojasi mažiau žmonių, uostamiestyje situacija blogėja. Klaipėdoje užfiksuotas rekordinis – 11 proc. nedarbas.

Neįsidarbina nuo rugpjūčio

Darbo netekę klaipėdiečiai kasdien mina Klaipėdos darbo biržos slenkstį, tikėdamiesi, jog vieną dieną jiems nusišypsos laimė susirasti darbą. Tačiau daugeliui jų ši įstaiga neturi ko pasiūlyti – nors bedarbių daugėja, darbo pasiūlymų mažėja.

Dienraščio "Klaipėda" pakalbinti bedarbiai tikino, jog vilties įsidarbinti jie jau seniai nebeturi, tačiau Darbo biržoje lankosi dėl socialinių garantijų.

"Užsiregistravau rugpjūtį, tačiau darbo vis dar neradau, jau dalyvavau gal dešimtyje konkursų, tačiau nė vienas darbdavys manęs nepasirinko. Net nežinau kodėl – turiu patirties, aukštąjį išsilavinimą. Vienintelė nauda, dėl ko čia vis dar esu užsiregistravusi – socialinės garantijos, bent jau susirgus nereikia už medikų paslaugas mokėti", – kalbėjo Klaipėdos darbo biržoje užsiregistravusi Regina.

Perspėjo, jog darbo nėra

Moteris pasakojo, jog darbo ji neteko liepą, kai buvo atleista. Iki tol ji vienoje bendrovėje dirbo projektų vadove, o jos atlyginimas siekė 3,5 tūkst. litų į rankas. Atsidūrusi tokioje keblioje situacijoje ji sutiktų dirbti ir už 1,5–1,8 tūkst. litų, tačiau šiuo metu darbdaviai nėra linkę tiek mokėti.

Regina prisiminė, jog vos tik užsiregistravus į Darbo biržą jai iškart buvo pareikšta, jog rasti darbo ji nesitikėtų: "Kai tik atnešiau dokumentus, juos priėmusi specialistė pabrėžė, kad neturėčiau vilties – darbo nėra, ypač aukštąjį išsilavinimą turintiems žmonėms. Man patarė darbo ieškoti ne per Darbo biržą, o kitais būdais. Tokie žodžiai dar labiau numušė ūpą, o ir psichologiškai nuteikė prastai – nuvertinau save", – pasakojo pašnekovė.

Bedarbė mano, kad Darbo biržos specialistai kaip tik turėtų padrąsinti čia atėjusius žmones, juos nuraminti ir nuteikti pozityviau, galbūt tuomet į darbo paieškas daugelis žiūrėtų optimistiškiau.

Nepriteklius pykdo šeimas

Kur kas labiau darbo netektį išgyvena vyrai, ypač tie, kurie turi šeimas, tad negalėdami jų išlaikyti ima jaustis nevisaverčiai.

Tomas, ilgą laiką dirbęs vadybininku, jau daugiau nei pusmetį neturi darbo, todėl po Naujųjų jis ketina uždarbiauti išvykti svetur. Nors to daryti pašnekovas teigė nenorįs, tačiau kitaip jis nebepajėgia išlaikyti savo atžalų – dviejų sūnų, kurių vienam penkeri, kitam – vos 1,5 metų.

"Palikti šeimos ir išvažiuoti nenoriu, bet kitaip neišgyvename. Dėl pinigų nepritekliaus jau pašlijo santykiai su žmona, nuolat pykstamės. Tai juk suprantama – vyras privalo išlaikyti šeimą. Be to, žmona augina mažylį, tad kol kas ji dirbti negali. Išvažiuoti visiems kartu nepavyktų – sūnus serga, todėl jį nuolat prižiūri medikai", – savo istoriją pasakojo Tomas.

Jis teigė žinąs, jog svetur darbo pasiūlymai šiuo metu taip pat nesimėto, tačiau Londone gyvena jo brolis, tad viliasi, jog jis ir padės įsidarbinti.

Plūstelėjo bedarbių banga

Klaipėdos darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis patvirtino, jog situacija darbo rinkoje nedžiugina. Nors, jo duomenimis, nedarbas Lietuvoje jau stabilizavosi, uostamiestyje stabilizacija nė nekvepia. Kasdien čia registruojasi vis daugiau darbo neturinčių asmenų.

Pasak jo, lapkritį į Klaipėdos darbo biržą užsiregistravo 2103 bedarbiai – 54 asmenimis mažiau nei spalį, tačiau per pirmąją gruodžio savaitę čia jų sulaukta gerokai daugiau nei įprastai. Vien per praėjusią savaitę užregistruota 580 naujų bedarbių. Paprastai per savaitę jų užregistruojama apie 460–500.

"Praeitą savaitę vėl plūstelėjo naujų bedarbių banga, tad registratūroje susidarė eilės – vienam bedarbius registruojančiam specialistui teko aptarnauti net po 30 ir daugiau žmonių. Per dieną vidutiniškai užregistravome po 119 naujų bedarbių, o ankstesnėmis savaitėmis jų užregistruodavome iki 100 per dieną", – komentavo A.Adomaitis.

Nedarbas Klaipėdos regione lapkričio pabaigoje buvo 10,9 proc. Pasak A.Adomaičio, tai rekordinis iki šiol čia užfiksuotas nedarbo lygis. Praeitais metais tuo pačiu metu nedarbas siekė 3,2 proc.

Registruojasi dėl lengvatų

Į Darbo biržą pastaruoju metu registruojasi nemažai jau seniai nedirbančių žmonių. A.Adomaitis įsitikinęs, jog dauguma jų taip siekia gauti lengvatas būsto išlaikymui.

"Trečdalis bedarbių pas mus registruojasi ne kiek norėdami susirasti darbą, bet siekdami gauti socialines garantijas, jei susirgtų, taip pat norėdami, kad vaikai mokykloje gautų nemokamą maitinimą bei tikėdamiesi lengvatų už komunalines paslaugas. Tai tapo itin aktualu dabar, prasidėjus būstų šildymo sezonui. Neseniai pas mus buvo toks kuriozinis atvejis, kai atėjusi moteris iškart pareiškė, kad jai ne darbo reikia, o pašalpos bei lengvatų", – pasakojo A.Adomaitis.

Tie žmonės, kurie itin stengiasi ir žūtbūt nori įsidarbinti, darbą nebūtinai per Darbo biržą, tačiau susiranda.

"Mūsų valstybėje socialinė politika yra sudaryta taip, jog žmonės ja naudojasi – kam jiems dirbti, jeigu jie gali iš įvairių pašalpų pragyventi ir nedirbdami. Tokių besiregistruojančių darbo biržose buvo visuomet", – prisiminė A.Adomaitis.

Išsilavinusiems pasiūlymų nėra

Šiuo metu Klaipėdos darbo biržoje jau užregistruota per 17 tūkst. bedarbių. Lapkritį įdarbinti 883 asmenys, o tai yra beveik 31 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo tarpu laisvų darbo vietų užregistruota vos 560.

A.Adomaitis patikino, kad šiuo metu įdarbinti žmones sekasi itin sunkiai, nes darbo pasiūlymų beveik nėra. Daugiausiai įregistruojama laisvų darbo vietų pramonės sektoriuje, uoste, tačiau čia įdarbinami trečiųjų šalių piliečiai.

Taip pat šiek tiek lengviau įdarbinti žmones, norinčius dirbti prekybos, aptarnavimo sferose. Jo teigimu, nemažai žmonių bus įdarbinta į netrukus šalia miesto ligoninės duris atversiantį "Rimi" prekybos centrą.

"Parduotuvėse, kavinėse, restoranuose, viešbučiuose nuolat vyksta darbuotojų kaita, todėl norintiems įsidarbinti šiose sferose įmanoma. Tačiau gerokai sudėtingiau įdarbinti aukštąjį išsilavinimą turinčius asmenis. Taip pat tuos, kurie iki kol neteko darbo buvo vadovai, gaudavo aukštas pajamas – jų reikalavimai yra didesni nei kitų bedarbių", – pabrėžė pašnekovas.

Anot jo, į laisvas darbo vietas vyksta itin dideli konkursai – į vieną darbo vietą pretenduoja mažiausiai 15–20 bedarbių.

Nenori dirbti už minimumą

Klaipėdos darbo biržoje šiuo metu užregistruota apie 10 proc. žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, tačiau specialistai neturi jiems ko pasiūlyti.

Vadovas patikino, kad kai kurie verslininkai nepageidauja universitetus baigusių darbuotojų: "Darbdaviai siekia žmones įdarbinti ilgesniam laikui, todėl jie supranta, jog jų pasiūlymai išsilavinusiems bei darbo patirties turintiems žmonės tebus laikina stotelė, todėl nenori tokių darbuotojų. Jie mieliau renkasi kolegijas ar kitas mokyklas baigusius asmenis", – patikino A.Adomaitis.

Jis pabrėžė, jog ir patys išsilavinę specialistai nenori bet kokio darbo už minimalų darbo užmokestį: "Veikia ir psichologiniai motyvai, jeigu žmogus uždirbdavo 5–6 tūkst. litų, negi jis dabar sutiks dirbti už 800–1000 litų? Tokiems žmonės psichologiškai labai sunku, ypač vyrams. Dabar registruojasi ir verslininkai, kurie ankščiau patys per mus ieškodavo darbuotojų. Jie sako "mums gėda, o ką daryti?". Tad tokiems žmonėms, kurie buvo įpratę prie geresnio gyvenimo, dabar be galo sunku – jie nebuvo psichologiškai pasiruošę sunkmečiui", – įsitikinęs A.Adomaitis.

Daugėja emigruojančių

Vis daugiau lietuvaičių, netekusių vilties įsidarbinti gimtinėje, nutaria laimės ieškoti užsienyje. Pastaruoju metu emigruojančių padaugėjo kelissyk. Nemažėja ir tokių, kurie vis dar gyvendami čia netrukus norėtų išvažiuoti.

Praeitą savaitę bendrovės "Prime consulting" atliktos apklausos metu paaiškėjo, jog Lietuvoje norėtų emigruoti 36,4 proc. didžiųjų miestų gyventojų. Kai pernai balandį jų buvo tik 6,9 procento. Dar 33,4 proc. išvyktų svetur, jei gyvenimo sąlygos stipriai pablogėtų ir sumažėtų pajamos. Emigruoti nenorėtų tik 28,8 proc. didžiųjų mietų gyventojų. Pernai balandį jų buvo 62,6 proc.

Daugelis žmonių išvykti norėtų į tas pačias šalis, kaip ir anksčiau – JAV, Airiją bei Jungtinę Karalystę.