Vos už kelių dienų – nuo lapkričio 1-osios – klaipėdiečiai patys pradės rūpintis daugiabučių namų kiemų valymu. Anksčiau už šią paslaugą mokėjo savivaldybė. Pabrėžiama, kad sutaupytos lėšos niekur nedings, o bus investuojamos į kiemų remontą.

Būklė tikrai prasta

Uostamiesčio daugiabučių namų kiemų tvarkymo dešimties metų programa vakar buvo pristatyta miesto tarybos kolegijos nariams. Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė sakė, kad dokumentas parengtas įvertinus kiemų ir jų infrastruktūros būklę.

„Daugiabučių namų kvartalai statyti dar sovietiniu laikotarpiu. Jų būklė prasta. Dauguma namų nerenovuota, kiemai ir viešosios erdvės neatitinka šiuolaikinių gyventojų poreikių. Kvartalai apleisti, infrastruktūra susidėvėjusi, labai trūksta vietos automobiliams laikyti“, – teigė vedėja.

I.Šakalienė atkreipė dėmesį, kad daugumos daugiabučių namų kiemuose, keliuose, vedančiuose į mokyklas, vaikų lopšelius-darželius, prasta ir apšvietimo kokybė.

Atnaujinti reikia ir šaligatvių, pėsčiųjų takų dangas. Daugumoje kiemų pastarosios deformuotos, plytelės senos, išsiklaipiusios, važiuojamoji dalis duobėta. Kadangi trūksta vietos automobiliams, jie statomi ant žolynų, aikštelėse nėra naftos gaudyklių, trūksta ir erdvių, skirtų vaikams žaisti.

Želdiniais patys nesirūpina

Taip pat pabrėžiama, kad gyvenamoji aplinka nėra pritaikyta ir komunalinių bei antrinių žaliavų surinkimo konteineriams pastatyti. Jie stovi važiuojamojoje dalyje ar ant vejos, gana arti prie namų. Dėl vietos trūkumo konteinerius sunku ištuštinti ir vežėjams.

Anot I.Šakalienės, daug problemų kyla dėl želdinių. Medžiai mažai genėjami, neformuojamos lajos, kai kurie lapuočiai yra seni. Be to, želdiniai pasodinti per arti namų, jie tankūs, užstoja šviesą.

Rūpestį kelia ir prastos kokybės, ištryptos vejos, kuriose dar likę medžių kelmų. I.Šakalienė atkreipė dėmesį, kad gyventojai savo lėšomis nelabai nori tvarkyti želdinių.

Miesto daugiabučių namų kiemų infrastruktūrą prižiūri ir tvarko savivaldybė. Minėtoms problemoms spręsti nuolat trūkdavo lėšų. Dabar savivaldybė panaudos pinigus, kurie atitekdavo kiemų valymui: šiukšlėms rinkti, žolei šienauti, sniegui kasti.

Per metus tam būdavo išleidžiama apie 725 tūkst. eurų.

Pradės nuo apšvietimo

Lėšos bus skiriamos apšvietimui, žadama įrengti ir paplatinti automobilių stovėjimo aikšteles, atnaujinti šaligatvių, pėsčiųjų takų, asfalto dangas, tvarkyti nuotekų sistemas, formuoti želdinius, įrengti ir remontuoti vaikų žaidimo ar sporto aikšteles.

„Pradėsime nuo apšvietimo įrengimo. Suprantame, kad žmonėms labiausiai trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, tačiau jų atnaujinimas užtruktų ilgiau ir kainuotų daugiau. Reikia parengti ir projektus“, – komentavo vedėja.

Finansavimas darbams bus paskirstomas pagal rajonus, proporcingai teritorijų valymui skirtoms lėšoms. 50 proc. kvartalui atseikėtos sumos išdalys administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta darbo grupė, likusius 50 proc. – bendruomenių tarybos.

Šiuos projektus taip pat turės svarstyti Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.

I.Šakalienės teigimu, pirmenybė bus teikiama gyventojams, kurie patys prisidės prie darbų, bei renovuotų namų kiemams.

Vedėja pabrėžė, kad šiai programai įgyvendinti Miesto tvarkymo skyriui trūksta žmoniškųjų išteklių. Prašoma 2–3 naujų etatų.

Gali ir nesusitarti

Miesto tarybos kolegija pritarė daugiabučių namų kiemų tvarkymo programai. Politikai džiaugėsi, kad į lėšų dalybas įtrauktos ir vietos bendruomenės.

Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė atkreipė dėmesį, kad čia tvirtinama ne pati programa, o jos struktūra – nurodoma, kam bus skiriamas dėmesys.

„Pirmi metai visada būna sunkūs. Gerai, kad pusę lėšų skirstys darbo grupė. Kartais žmonėms būna sunku susitarti. Tai parodė vaikų žaidimo aikštelių rengimas“, – tvirtino politikė.

Vicemerui Artūrui Šulcui iš pradžių pasirodė, kad per daug sureikšminamos automobilių stovėjimo aikštelės.

„Gal ne visi žmonės jų nori. Gal atsiras tokių, kurie norės įsirengti dviračių saugojimo konteinerius. Tikiu, kad ateityje žmonės norės kvėpuoti švariu oru, o ne teršalais“, – pabrėžė vicemeras.