Svarbiausia – vaikų saugumas

Žmonės pasakojo, kad lapė gyvenvietėje pastebėta prieš kelias savaites.

"Pirmą kartą ją pamačiau vakare važiuodama namo. Lapė tupėjo ant kelio. Pasignalizavau, o ji nesitraukė. Kad kelias taptų laisvas, teko tai kartoti ne vieną sykį. Iš pradžių nieko blogo nepagalvojau. Pamaniau, kad šiaip gyvūnas atklydo", – pasakojo moteris.

Tačiau lapė gyvenvietėje pradėjo lankytis nuolat. Gyventojai ne kartą užfiksavo žvėrį.

Gyvūnas ne tik vaikštinėja šalia namų, prie Palangos plento esančiuose laukuose, bet ir gatvelėmis, užsuka į kiemus, kurie dar neaptverti.

Lapė pastebėta ir gyvenvietės dalyje, kuri yra toliau nuo kelio ir laukų. Didžiausių įtarimų gyventojams sukėlė tai, kad laukinis gyvūnas visiškai nebijo žmonių.

"Paprastai žvėrys taip nesielgia. Pamatę žmogų netoliese, jie sprunka. Ši lapė elgiasi kitaip", – atkreipė dėmesį moteris. Šį faktą pastebėjo ir kiti jos kaimynai.

Pasak moters, šiame rajone gyvena daug jaunų šeimų, auginančių mažamečius vaikus.

"Net jei žvėris ir nepasiutęs, nejauku vaikus išleisti į lauką. Jie žaidžia ne tik kiemuose, bet ir gatvelėje. Eina vieni pas kitus į svečius, o kai kurie kiemai neaptverti. Juk vaikų saugumas – svarbiausias", – kalbėjo mama.

Išjuokė ir pažemino?

Gyventoja pasakojo, kad kartu su kaimynais ieškojo būdų, kaip išspręsti šią problemą. Moteris susirado tarnybos, kuri rūpinasi beglobiais gyvūnais ir atklydusiais į gyvenamąją teritoriją žvėrimis, telefoną.

Paskambinau pasitarti, ką daryti, ar jie mums gali padėti, bet buvau išjuokta ir pažeminta.

"Paskambinau pasitarti, ką daryti, ar jie mums gali padėti, bet buvau išjuokta ir pažeminta. Gal ten toje tarnyboje įprastas toks bendravimo būdas", – svarstė moteris.

Pašnekovė tvirtino, kad, paskambinusi į tarnybą, ji papasakojo visą situaciją. Anot moters, atsiliepusi darbuotoja pasakė: "Na ir tegul vaikšto. Natūralu, kad vaikšto. Jūs įsibrovėte į gamtos teritoriją. Gal kažkur netoli olos yra."

"Pasakiau, kad lapė visiškai nebijo žmonių. Išdėsčiau, kad baiminamės, jog žvėris nesirgtų pasiutlige. Darbuotoja paaiškino, kad Klaipėdos regione pasiutusių lapių nėra jau penkerius metus. Jos tonas buvo iškalbingesnis, nei suteikta informacija", – patikino moteris.

Siūlė išnaikinti ir zylutes

Gyventoja tarnybos darbuotojai išsakė ir savo baimes apie neprognozuojamą žvėrių elgesį, kad šie gali užpulti kieme žaidžiančius mažamečius vaikus.

"Juk niekas negali žinoti, kaip bus. Tada darbuotoja pareiškė, kad jei kliudo lapė, tada reikia išnaikinti ir varnas, kurios apdergia automobilius, zylutes, nes jos taip pat gali užpulti vaiką. Paprašiau nekalbėti su manimi sarkastiškai ir nelyginti lapės su paukšteliais, bet darbuotoja tęsė savo šou. Pareiškė, kad reikia išnaikinti ir uodus, kurie gali įkąsti vaikui. Dar sakė, kad turėčiau susitaikyti, nes gyvenu ne viena, išmokti mylėti gamtą ir gyvūnus. Supratau, kad nei pagalbos, nei konsultacijos nesulauksiu, ir baigiau pokalbį", – prisiminė moteris.

Gyventoja neslėpė, kad toks pašnekesys ją labai nustebino. "Paskambinau pasikonsultuoti, o iš manęs pasišaipė. Pasakyk paprastai, kad niekas nevažiuos ir negaudys lapės. Kam reikia tyčiotis?" – klausė pašnekovė.

Ji tvirtino, kad myli gyvūnus, žiemą su šeima net vyksta į mišką ir nuveža maisto, ne kartą yra aukojusi gyvūnų prieglaudoms įvairių akcijų metu.

"Kad ir kaip mylėčiau gyvūnus, man vis dėlto nesinori, kad lapė vaikščiotų po mano kiemą. Pats dar apsigintum, bet kaip vaikai? Kas atsakys, jei žvėris juos užpuls?" – svarstė moteris.

Pasiutligės grėsmė išlieka

Pasak Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos, Klaipėdoje ir jos apskrityje jau šešerius metus nebuvo užfiksuotas nė vienas pasiutligės židinys.

Pastarasis reiškia, kad vienas ar keli gyvūnai yra užsikrėtę šia liga. A.Bauža tvirtino, jog pagrindiniai pasiutligės nešiotojai yra plėšrūnai – lapės ir usūriniai šunys.

Pasiutligės pikas Klaipėdos apskrityje užfiksuotas 2005 m. Nuo 2006-ųjų pradėta laukinių žvėrių oralinė vakcinacija nuo pasiutligės. Rezultatai labai greitai tapo akivaizdūs.

Per metus pasiutligės židinių skaičius sumažėjo pusantro karto. Oralinė laukinių žvėrių vakcinacija vykdoma du kartus per metus. Taip pat atliekama jos efektyvumo stebėsena.

"Nors pasiutligės židinių paskutinius šešerius metus nebuvo užfiksuota, grėsmė išlieka. Todėl visi namuose laikomi gyvūnai turi būti skiepijami nuo šios ligos", – tvirtino viršininkas.

Nors pasiutligės židinių paskutinius šešerius metus nebuvo užfiksuota, grėsmė išlieka.

Per 11 mėnesių nuo pasiutligės paskiepyta 7 554 naminiai gyvūnai, tarp kurių – 5 779 šunys, 1 768 katės ir 7 kiti. Nuo pasiutligės patariama skiepyti kartą per metus.

Vilioja maisto likučiai

Anot A.Baužos, pasiutligės virusas pažeidžia smegenis. Šia liga sergantis gyvūnas pradeda elgtis neadekvačiai, tampa agresyvus, puola žmones. Apie ligą išduoda ir nušiuręs kailis.

"Pagal moters pasakojimą nepanašu, kad lapė pasiutusi. Žmonių ji nebijo, nes šie jos nemušu, negena tolyn. Gyvūnas supranta, kad čia gali ateiti. Kaimo vietovėse, kur aplink laukai, nieko keisto, kad lapės atbėga. Jas atvilioja maisto kvapai", – sakė pašnekovas.

A.Bauža pabrėžė, kad laukinių gyvūnų reikia saugotis. Jų elgesys neprognozuojamas.

"Nereikia glostyti, maitinti. Norint, kad gyvūnai neateitų, reikia tvarkingai laikyti maisto atliekas, nepamiršti uždaryti konteinerių", – pabrėžė vadovas.

Viršininkas patikino, kad apie į gyvenamąją teritoriją atklystantį laukinį gyvūną galima pranešti jais tam tikroje teritorijoje besirūpinančiai tarnybai. Ši turėtų tam skirti dėmesį.

Atkreiptas dėmesys, kad medžioti gyvenamojoje teritorijoje yra draudžiama.

Balkone laikė bites

Tiek Klaipėdos mieste, tiek rajone laukiniais gyvūnais rūpinasi Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namai. Gyvūnų globėjų asociacijos, bendradarbiaujančios su minėta organizacija, vadovas Vytautas Gustaitis nenustebo, kad darbuotoja apie lapę pranešusiai interesantei pasakojo apie gamtą.

"Reikia suprasti, kad žemė – ne vien žmonių planeta. Tarp mūsų gyvena įvairūs gyvūnai. Ypač – mažiau urbanizuotose teritorijose, kur yra daug žaliųjų plotų, krūmų, miškų. Tad pamatyti lapę priemiestyje nieko nuostabaus", – tvirtino vadovas.

Pasak V.Gustaičio, lapės gyvenvietėse ieško maisto. Dėl šios priežasties žmonės pirmiausia turi kruopščiai sutvarkyti jo likučius. Lapę privilioti gali ir lesyklėlėje pakabintas nedidelis lašinių gabaliukas ar per langus sklindantis kepamų blynų kvapas. Taip pat tos vietos, kur yra paukščių.

Tačiau lapei negali pasakyti, kad ji išeitų.

"Dažnai skambina pasipiktinę žmonės, kad kieme sėdi ir žiūri lapė. Klausia, ką daryti. Baiminasi dėl vaikų saugumo. Tačiau lapei negali pasakyti, kad ji išeitų. Gal žmogus įsibrovė į jos gyvenamąją teritoriją", – pabrėžė vadovas.

Pašnekovas akcentavo, kad svarbiausia nekontaktuoti su gyvūnu, neleisti su juo žaisti vaikams. Jei pastarasis įlindo į sandėlį ar garažą, tada tarnyba gali paskolinti specialią gaudyklę.

"Vieniems trukdo lapė, kitiems – katės kieme, trečiam – balandžiai. Tačiau jie turi teisę gyventi. Pasitaikė situacija Šiauliuose, kai žmogus daugiabučio namo balkone laikė keturis bičių avilius. Tai yra nenormalu. Kai susiduri su laukine gamta, negali sakyti, kad trukdo", – pabrėžė vadovas.

V.Gustaitis tvirtino, kad lapės į gyvenamuosius kvartalus ateina dar ir dėl to, jog čia joms saugiau. Miškuose neretai aidi medžiotojų šūviai.

"Visų lapių neperkelsi į vieną rezervatą. Jei nori jaustis saugiai, reikia tverti tvoras. Juk aplink mus – daugybė gyvūnų", – pabrėžė vadovas.

Skiepytis reikia nedelsiant

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Brigitos Kairienės, jei laukinis gyvūnas įkando, apseilėjo ar apdraskė, reikėtų kuo greičiau kreiptis į medikus ir pasiskiepyti nuo pasiutligės.

"Jei gyvūnas nežinomas, iš karto reikia imtis veiksmų. Priešingu atveju gali būti per vėlu. Skiepai nuo pasiutligės nėra būtini tik tais atvejais, kai gyvūnas žinomas – nuosavas, kaimynų, draugo ar giminaičių – ir jį gali stebėti veterinarai, įvertinti sveikatos būklę", – teigė vedėja.

Anot B.Kairienės, žmogus, kuris kontaktavo su pasiutusiu ar, įtariama, pasiutusiu gyvūnu, skiepijamas penkis kartus. Procesas trunka apie mėnesį. Pirma vakcinos dozė suleidžiama pirmąją dieną, kai žmogus kreipiasi į gydymo įstaigą, tada – trečią, septintą, 14 ir 28.

Pasiutligė – virusinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Žmogus ja užsikrečia, įkandus šia liga sergančiam gyvūnui ar kitu būdu su jo seilėmis virusui patekus per pažeistą odą.

Netaikant specifinių profilaktikos priemonių, pasiutligė visada baigiasi mirtimi.

Paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos Lietuvoje užfiksuotas prieš devynerius metus, kai 42-ejų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.

Pasiutligės židiniai Klaipėdos apskrityje

2005 m. – 234

2006 m. – 164

2007 m. – 18

2008 m. – 1

2009 m. – 3

2010 m. – 1