Reikalauja nuosavybės dokumentų

Žardės piliakalnio sutvarkymo darbai turėjo prasidėti šiemet. Tam numatyta skirti 200 tūkst. eurų. Norima, kad šis objektas taptų nauja rekreacine oaze, dar viena miestiečių traukos vieta.

Tvarkybos projektas turėjo būti parengtas iki praėjusių metų pabaigos.

Tačiau, anot Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, tam sutrukdė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius.

Paveldosaugininkai reikalauja, kad piliakalnį norinti sutvarkyti savivaldybė pateiktų objekto nuosavybės dokumentus. Tačiau V.Juška atkreipė dėmesį, kad ten yra valstybinė žemė.

"Turime Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą imtis darbų, tačiau paveldosaugininkams jis netinka. Reikalaujama nuosavybės dokumentų. Manome, kad toks reikalavimas perteklinis. Be to, tai Nacionalinės žemės tarnybos, o ne paveldosaugininkų kompetencija. Dėl tokios pozicijos negalima užbaigti tvarkybos projekto, o be jo – pradėti darbų", – akcentavo vedėjas.

Pakeitimų taip ir nesulaukė

Pasak V.Juškos, vasario pradžioje šiuo klausimu vyko susitikimas su Kultūros paveldo departamento direktore Diana Varnaite. Į Vilnių vyko ir miesto meras Vytautas Grubliauskas.

"Važiavome tartis, ką daryti. Šis klausimas mums tikrai opus. Patys paveldosaugininkai mums baksnoja, kad piliakalniai, kurių mieste yra du, nėra tinkamai sutvarkyti, bet patys neleidžia pradėti darbų. Tad vykome į Vilnių kalbėtis, nes su vietinio skyriaus vadovais nesusišnekame", – komentavo vedėjas.

V.Juška atskleidė, kad D.Varnaitė palaikė savivaldybės poziciją. Susitikime prieita prie nuomonės, kad, siekiant išspręsti problemą, reikia keisti teisės aktus – paveldo tvarkybos reglamentus. Vadovė pažadėjo, kad tai bus padaryta artimiausiu metu.

"Visi labai apsidžiaugėme, kad pagaliau galėsime pradėti tvarkymo darbus, tačiau susitikimas vyko vasario pradžioje, o dabar – jau gegužė. Jokių pokyčių nėra. Teisės aktų pakeitimo procesas užstrigo Kultūros ministerijoje", – dėstė vedėjas.

Pasigenda sveiko proto

Uostamiesčio savivaldybė raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, Kultūros ministeriją, kad paaiškintų, kas vyksta. Taip pat tariamasi, kaip elgtis toliau.

Pasak V.Juškos, yra keli variantai. Pirmasis – kreiptis į teismą, kad šis išspręstų ginčą. Kitaip tariant, bandyti įtikinti Nacionalinę žemės tarnybą, kad ši duotų įgaliojimą savivaldybei sutvarkyti piliakalnius ir išspręsti kitus su tuo susijusius klausimus.

"Sutikimą iš tarnybos imtis tokių veiksmų mes turime, bet jis paveldosaugininkams netinka, o įgaliojimas – gerai. Abejojame, ar įgaliojimas bus suteiktas", – situaciją nusakė vedėjas.

V.Juška pridūrė, kad galima tikėtis ir stebuklo – pakeistų teisės aktų, tačiau jis taip pat abejojo, ar to pavyks sulaukti.

"Realiausias variantas – ruoštis teismui. Kantrybė nėra begalinė. Viskas sustojo. Sveikas protas šiuo atveju nenugalės. Patirtis byloja, kad iš Klaipėdos kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus to tikėtis neverta", – teigė vedėjas.

Uostamiesčio savivaldybė rengia ir Purmalių piliakalnio tvarkybos projektą. Pastaruoju atveju situacija yra analogiška Žardės piliakalnio. Purmalių piliakalnį planuota sutvarkyti vėlesniais metais.