"Tai buvo ne paukštis"

Klaipėdietę, gyvenančią daugiabutyje šalia uosto, nustebino itin greiti, kaip ji pati teigė, paukščiai, kurių nė atpažinti nebuvo įmanoma. Tačiau buvo akivaizdu, kad jokie sparnuočiai taip greitai neskraido. Gerai įsižiūrėjusi moteris suprato, kad tai – šikšnosparniai.

"Šikšnosparniai gyvena visuose miestuose, kol dar neišnuodyti vabzdžiai, kuriais jie maitinasi. Tik visiškai akli žmonės gali jų nepastebėti. Yra daugybė vietų, kur jie gyvena, ir čia jokia keistenybė. Jeigu žmonės nenori kvėpuoti vabzdžiais, turėtų džiaugtis šikšnosparnių kaimynyste", – paaiškino Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.

Daug šikšnosparnių yra prie visų tvenkinių, parkų. Jie įsikuria medžių drevėse ir visur, kur randa plyšių. Taip pat jiems patrauklios senos sodybos, pastatai su šiferio stogu (dėl jų ertmių), mažai vėdinamos palėpės, taip pat sodo nameliai su konstrukcinėmis, todėl dažnai tuščiavidurėmis sienomis.

Atrado naują rūšį

Pasak Klaipėdos universiteto ornitologo Juliaus Morkūno, tyrinėjančio šiuos skraidančius žinduolius, Lietuvoje yra 15 šikšnosparnių rūšių.

Vienas didžiausių – didysis nakviša, kurio išskėstų sparnų tarpugaliai siekia iki 30 cm, tačiau šie gyvūnai nėra pavojingi žmogui. Įvairūs mitai apie kraujasiurbius ar į plaukus įsiveliančius šikšnosparnius pas mus esą neturi realaus pagrindo.

"Kaip tik pernai tyrinėdami su specialiais detektoriais šiuos gyvūnus, atradome naują šikšnosparnių rūšį Lietuvoje. Jie paplitę visoje šalies teritorijoje. Vieni gyvena prie žmonių, sodybose, įsikuria palėpėse, po palangėmis. Ir dabar, kai oras įšilęs, šiltesnės naktys, vėliau temsta, tai šikšnosparniai ir išskrenda maitintis. Pirmieji išskrenda dar saulei nenusileidus", – pasakojo J.Morkūnas.

Šikšnosparniai aktyviai maitinasi apie porą valandų ir prieblandoje yra gerai pastebimi. Paskui skrenda ilsėtis ir į kitą medžioklę išsiruošia tik paryčiais. Vienas padarėlis, pasak J.Morkūno, per naktį suėda kelis tūkstančius vabzdžių.

Naudingi mūsų kaimynai

Žmogaus aplinkoje šikšnosparniai gyveno visada, nes miestuose ar gyvenvietėse vietų įsikurti yra daugiau nei miškuose. Be to, čia palankesnė temperatūra, gausu vabzdžių.

Jeigu sąlygos tinkamos, tokiose vietose gali įsikurti ir gausios – net 100–200 šikšnosparnių kolonijos.

Keleto šikšnosparnių galima ir nepastebėti, tačiau kai įsikuria jų kolonija, jau ir aplinkiniams gyventojams girdimas cypimas ar brazdėjimas.

Šikšnosparniai – jautrūs saugomi gyvūnai, o kūdrinis pelėausis įrašytas į Griežtai saugomų rūšių sąrašą. Jie taip pat yra aktyvūs skraidančių vabzdžių, ypač uodų, naikintojai. Todėl vietose, kur įsikūrusi šikšnosparnių kolonija, uodų ir mašalų būna gerokai mažiau.