Gavo įspėjantį raštelį
Bandužių gatvėje gyvenantys klaipėdiečiai vieną dieną gavo raštelį, kuriame kaimynais pasivadinę žmonės nurodė savo ketinimus.
„Jūsų šuns staugimą ir kauksmą jau girdi visas rajonas. Nustokite kankinti gyvūną. Mes būsime priversti parašyti pareiškimą gyvūnų apsaugai ir policijai“, – raštelyje nurodė klaipėdiečiai ir pridūrė, kad šuns keliamas triukšmas girdimas nuo 8 val. ryto iki 18 val. kiekvieną dieną.
Šuns šeimininkai pasidalijo, kokia iš tikrųjų yra situacija. Pirmiausia jie nurodė, kad šuo nėra kankinamas.
Bandome maksimaliai padėti.
„Jis atvežtas iš Ukrainos karo zonos ir turi išsiskyrimo nerimo sindromą. Tai labai plačiai paplitęs sindromas tarp naminių augintinių, kurie per daug prisiriša prie šeimininkų. Šiuo klausimu dirbame jau daugiau nei pusę metų. Šuo yra dresuojamas, apie jį žino dresuotojai, jo veterinaras ir jo prieglauda, iš kurios jis buvo paimtas. Nuolatos konsultuojamės su specialistais. Šiuo metu augintiniui yra skirti antidepresantai, mažinant šuns neviltį, kad jis yra vienas. Vaistai buvo paskutinė mūsų viltis palengvinti tiek šuniui, tiek ir mums gyvenimą. Vaistai pradėti duoti nuo kovo 14 dienos. Vaistų poveikis pradeda matytis nuo antros savaitės. Šiuo metu matome progresą, nes šuo nebe taip graužia, naikina namus. Prašome dar šiek tiek kantrybės“, – pranešė keturkojį auginantys šeimininkai.
Ar pavyks pasirūpinti?
Dalies klaipėdiečių nuomone, prieš darant skubotas išvadas, svarbu įsigilinti į aplinkybes ir parodyti daugiau supratingumo.
„Nenorime pasiduoti. Žinome, pasirinkome vieną sunkiausių atvejų, bet kai būname namuose, šuo – auksinis. Labai daug išmokėme: sėdėti, nereaguoti į kitus šunis, būti vietoje, nebijoti didelių automobilių, nelįsti prie žmonių, vaikščioti su pavadėliu ir be jo, žaisti su žaislais, šuo net nežinojo, kas yra žaislai“, – pasakojo triukšmaujančio šuns šeimininkai ir pridūrė, kad jau išbandė viską – nuo dresuotojų iki veterinarų pagalbos.
Veterinarijos gydytojas Linas Varanauskas teigė, kad išsiskyrimo nerimą gyvūnai išties patiria, o jį įveikti yra ne vienas būdas. Pirmiausia, prieš pasiimant gyvūną, reikėtų gerai pagalvoti, ar apskritai pavyks keturkoju pasirūpinti.
Eutanazija – ne išeitis
Jeigu tai elgsenos problemos, patariama kreiptis į dresuotojus, kurie išmokytų šeimininką tinkamai dresuoti gyvūną.
„Ši problema būna. Kai kurie gyvūnai, išėjus šeimininkui į darbą, dėl kažkokių priežasčių ima kaukti. Tada reikėtų bandyti kalbėtis su dresūros specialistais, kurie galėtų daugiau ką nors patarti. Veterinarų darbas – paskutinis, kada naudojame priešstresinius vaistus, antidepresantus galime skirti, bet tai yra paskutinė priemonė, jeigu nesusitvarkome paprasčiau. Iš dalies pats geriausias sprendimas – turėti atsarginį variantą – žmogų, kuris galėtų prižiūrėti gyvūną šeimininkui išvykus“, – išeitį siūlė L. Varanauskas.
Pasak pašnekovo, namuose paliktas įjungtas televizorius ar radijas gyvūno veikiausiai nenuramins.
„Mes stengiamės nei gąsdinti, nei rekomenduoti, ir apskritai sveiko gyvūno vien dėl psichikos problemų nė vienas gydytojas nenorės eutanazuoti. Bandome maksimaliai padėti. Jei yra psichinių problemų, pavyzdžiui, nevaldoma agresija, reikėtų pasižiūrėti, ar tai liga“, – akcentavo veterinaras.
Naujausi komentarai