Klaipėdos rajone gyvenanti šeima jaučiasi tarsi apmulkinta vidury baltos dienos, – jos privatų mišką iškirto, nutiesė dujotiekį, o už nepatogumus pasiūlė porą šimtų litų.

Medžius išpjovė ir pavogė?

„Prieš tris savaites paskambino medkirčiai ir paklausė, kada pasiimsime savo medieną. Nustėrau išgirdęs, kad kažkas šeimininkauja mano žemėje“, – pasakojo Klaipėdos rajono gyventojas Romanas Kasparas.

Vyras nuskubėjo į jo šeimai priklausantį 1 hektaro ploto sklypą, kuris yra Birbinčių kaime, šalia sodų bendrijos „Tolupis“.

Žmogus išvydo per jo sklypą nutiestą dujotiekį, o miškininkų iškirsta mediena buvo sukrauta rietuvėmis.

R.Kasparas tikino, kad savomis akimis matė 8 krūvas išpjautų medžių, kurios po poros savaičių dingo. Vyras parašė pareiškimą policijai.

„Medžiai iškirsti ir dingę, visi mano norai kada nors čia pasistatyti namus sugriuvo, o už sužlugdytus planus niekas nekompensavo“, – apmaudavo vyras.

Vakar Klaipėdos rajono gyventojas sulaukė dujininkų atstovo skambučio, buvo patikinta, kad už medieną jam sumokės.

„Žadėjo nuo 350 iki 400 litų, o tai, kas liko, atvežė į kiemą“, – teigė R.Kasparas.

Statybas teks laidoti

R.Kasparas tikino, kad prieš kelerius metus į jo mobilųjį telefoną paskambino įmonės „Lietuvos dujos“ darbuotoja.

„Aš pasakiau, kad dujotiekis sužlugdys mano planus, nes buvau domėjęsis, kurioje savo sklypo vietoje galėčiau vykdyti statybas. Man tuomet specialistai pareiškė, kad iš vienos sklypo pusės driekiasi aukštos įtampos elektros linija, o tolėliau statyboms trukdys geležinkelis“, – aiškino Klaipėdos rajono gyventojas.

Žmogus išgirdo patikinimą, kad statybas jis galėtų planuoti trikampiu į miškelį įlendančioje sklypo dalyje.

„Kas galėjo žinoti, kad kaip tik per šią vietą po poros metų nusidrieks dujotiekis?“ – apgailestavo R.Kasparas.

Derybos taip ir neįvyko

Savo ketinimus vyras išdėstė įmonės „Lietuvos dujos“ atstovei ir pareiškė, kad jis tikrai nesutiks parduoti žemės.

„Moteris sakė, kad tokiu atveju įmonei teks derėtis su mumis dėl kompensacijos. Pažadas susėsti ir pasikalbėti taip ir liko užmirštas. Po kurio laiko man buvo padiktuotas kitas telefono numeris, kuriuo neva su manimi turi būti susitarta. Tačiau kiek skambinau, niekas ragelio nekėlė“, – pridūrė gyventojas.

R.Kasparas tikino, kad ši vieta, jo akimis, yra patraukli – šeimai priklauso miško pakraštys, kiek toliau yra tvenkinys.

Išsiuntė ne tuo adresu

Įmonės „Registrų centras“ skaičiavimais, šios žemės rinkos kaina siekia 70 tūkst. litų.

Gegužės pradžioje sužinojęs, kad jo privačioje žemėje jau išguldyti medžiai, o per patį sklypo vidurį jau yra nutiestas dujotiekis, vyras nuskubėjo į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių.

„Paaiškėjo, šio skyriaus vedėjos įsakymu 2011 m. mūsų šeimos žemei buvo nustatytas servitutas. O dokumentas mūsų šeimai buvo išsiųstas adresu, kur mes niekada negyvenome ir nesame deklaravę gyvenamosios vietos“, – stebėjosi vyras.

Šeima mėgino surasti dingusius dokumentus.

„Buvo paaiškinta, kad laiškai ar dokumentai saugojami ribotą laiką, tačiau vėliau užsiminta, kad lyg kažkas ir pasiėmė mums adresuotą voką, tačiau kas pasirašė pašto blanką, mums nepavyko sužinoti“, – detektyvu dvelkiančią istoriją pasakojo vyras.

Iš žemėtvarkininkų gavusi dokumentų kopijas šeima liko it musę kandusi.

„Pasirodo, kad už hektarą žemės, kurios rinkos vertė yra 70 tūkst. litų, mums jau sumokėjo 214 litų. Tačiau pinigų aš negavau. O pinigai esą pervesti į Jurbarko rajone esančio notaro Antano Grumuldžio depozitinę sąskaitą. Kodėl į Jurbarką, kai mes gyvename Klaipėdos rajone? Kažkokia mistika“, – stebėjosi vyras.

Pasiūlė atiduoti valstybei

Šeima puolė ieškoti teisybės, tačiau rajono žemėtvarkininkai pareiškė, kad terminai apskųsti tokį sprendimą jau seniai praėjo.

„Gal specialiai taip padaryta? Žemėtvarkininkai atvirai pareiškė, kad dokumentus mums išsiuntė tokiu adresu, kokį nurodė įmonė “Lietuvos dujos„. Ar ši bendrovė yra asmens duomenų valdytoja?“ – klausė gyventojas.

Vyras tikino, kad žmonos vardu yra registruotas butas Doviluose, tad norintieji jį surasti tikrai galėjo tinkamai perduoti dokumentus.

„Kiek girdėjome, visame ruože nuo Klaipėdos iki Tauragės pasipriešino tik keli gyventojai. Neva su jais buvo derėtasi ir atsiskaityta notariato patalpose, pasirašant sutartį. O su mumis nusprendė iš viso net nesikalbėti, perėjo kiaurai ir viskas“, – piktinosi R.Kasparas.

Savo bėdas mėginę aiškinti žemėtvarkininkams, tačiau iš vyresniuoju specialistu dirbančio pareigūno žemės savininkai išgirdo stulbinantį pasiūlymą.

„Man pareiškė, kad žemė dabar bus tinkama tik ožkoms ganyti, ir aš turėčiau žemę perrašyti valstybei“, – šiurpo gyventojas.

Supirkinėjo žemes?

Jurbarko notaras Antanas Grumuldis tikino, kad jo depozitinėje sąskaitoje gali būti kompensacijai skirti pinigai.

„Dujotiekis tiesiamas nuo Jurbarko iki Klaipėdos, todėl ir notariatas yra čia. Kartą per metus mes užklausiame bankus dėl žmonių sąskaitų numerių. Jei negauname, tie pinigai taip ir guli. Aš juos mielai pervesčiau šiems žmonėms. Tačiau juk matyti, kad šiuos žmones nuskriaudė“, – kalbėjo notaras.

Ne vieną notarinę sutartį tvirtinęs A.Grumuldis pripažino, kad už iškirstus miško plotus ar žemės ūkio paskirties žemes dujininkai žmonėms yra mokėję ne vieną dešimtį tūkstančių litų, kaip kompensaciją.

„Tai, ką sumokėjo šiems žmonėms, yra juokinga. Kiti net ir neima iš principo tokių pinigų. Jei žmonės nesiderėjo, servitutą nustatė per prievartą ir apskaičiavo kompensaciją pagal patvirtintą metodiką. Tai yra neprotinga, nesąžininga kaina, gaila žmonių“, – sakė notaras.

A.Grumuldis aiškino, kad žala žmonėms padaryta ir dujininkai turėtų derėtis su žmogumi.

„O kur mediena? Dingo? Aš tvirtinu tokias sutartis, kur už iškirstą mišką žmogui sumokama, o kirtėjas atveža ir sudeda medieną ten, kur nurodė savininkas“, – aiškino A.Grumuldis.

Notaro teigimu, žemės savininkas gali reikšti pretenzijas dėl kompensacijos ar net galėtų inicijuoti teismo procesą.

„Bendras senaties terminas yra dešimt metų. Tiesa, buvo tokių jūsų krašte, kurie nebrangiai supirko iš kaimiečių žemes, o kompensacijas išsireikalavo triskart didesnes nei mokėta suma“, – prisiminė notaras.

Vamzdis – per 117 sklypų

Klaipėdos rajone dujotiekio magistralė driekiasi per 117 sklypų, kurie priklauso 131 gyventojui. Tarp jų – ir uostamiesčio.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja Daiva Bukavičienė aiškino, kad 2011 m. servitutas buvo nustatytas aštuoniolikai sklypų, per kuriuos planuotas tiesti dujotiekis.

„Už servitutą yra atlyginama, tad, matyt, tie asmenys nesutiko su kompensacija, todėl jie neturėtų tvirtinti, kad nieko nežinojo apie faktą“, – tikino D.Bukavičienė.

Tačiau D.Bukavičienė patvirtino, kad dokumentuose nebuvo pateikta privačių asmenų raštiško kompensacijos atsisakymo.

„Matyt, visą informaciją turi užsakovas. Į mus kreipėsi su raštu, kuriame yra sąrašas asmenų, kurių sklypams prašoma nustatyti servitutą. Jie nurodė ir gyvenamosios vietos adresus. Aš nežinau, ar akcinė bendrovė yra asmens duomenų valdytoja. Tačiau tuo metu administracinis aktas buvo išsiųstas įmonės pateiktais adresais“, – teigė D.Bukavičienė.

Ji tikino, kad gyventojams lieka teisė ginti savo poziciją.

„Per mėnesį nuo sužinojimo apie faktą galima kreiptis į teismą ir skųsti šį įsakymą“, – neslėpė D.Bukavičienė.

Įmonės „Lietuvos dujos“ atstovė Jolita Butkienė tikino, kad Klaipėdos rajono šeima buvo tinkamai informuota.

„Derybos buvo pradėtos dar 2008 m., kai ši žemė priklausė savininkės motinai. Jie buvo kviesti derėtis. Ir tikrai ne kartą. Kvietimą mes jiems išsiuntėme į Doviluose esantį butą. Susitikimus dėl kompensacijų mes rengiame tuose regionuose, kur gyvena savininkai“, – aiškino J.Butkienė.

Įmonės atstovė tikino, kad po kurio laiko derybos nutrūko, ir buvo kreiptasi dėl servituto nustatymo administraciniu aktu.

„Buvo išsiųstas ne vienas laiškas. Kodėl įsakymas apie servitutą buvo išsiųstas į Gargžduose esantį butą, kol kas negaliu pasakyti. Tačiau netiesa, kad jie apskritai nežinojo apie derybas“, – tikino įmonės atstovė.

Dujotiekio Klaipėda–Jurbarkas statyba turėtų būti užbaigta iki 2013 m. Projekto vertė – 168,1 mln. litų.

Ribojimai ir reikalavimai

Dujotiekio apsaugos juosta turi būti po 3 m į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies.

Dujotiekio apsaugos zona turi būti po 25 m į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies.

Apsaugos zonoje draudžiama statyti bet kokius statinius, kloti kitus požeminius tinklus, išskyrus drenažo vamzdžius, sodinti medžius, vaismedžius ir krūmus.

Apsaugos juostoje žemę leidžiama kultivuoti ne giliau kaip 30 cm.