Kopenhagos priedanga

Neseniai Danijos parlamentas priėmė sprendimą Kopenhagos uosto dalyje formuoti dirbtines salas. Devyniose salose būtų įrengtas apie 35 tūkst. gyventojų rajonas su infrastruktūra. Į salas būtų nutiesta Kopenhagos metro linija, įrengtas tunelis, keliai, kuriais į salas patektų transportas.

Prie salų būtų įrengtos ir prieplaukos, nes jose gyvensiantys turtingi danai neįsivaizduotų savo gyvenimo be privačių laivų.

Supilti salas ir įrengti su komunikacijomis ir būstais kainuotų per 80 mlrd. Danijos kronų (apie 10 mlrd. eurų). Tokia suma nėra maža netgi Danijos masteliais. Salos traktuojamą kaip Kopenhagos priedanga dėl klimato kaitos kylant vandens lygiui. Todėl net ir didelė jos kaina lengviau rado pateisinimą tarp Danijos politikų.

Alternatyva: 2018 m. atsirado, bet greitai dingo dirbtinės krovos salos vizija ties Melnrage, ji buvo alternatyva išoriniam uostui. (SA.lt nuotr.)

Kopenhagos salų statyba netikėtai sulaukė protestų iš Švedijos. Baiminamasi, kad jas įrengus bus žymus poveikis Eresundo sąsiaurio aplinkai. Salų statyba turi priešininkų ir pačioje Danijoje. Bent keli šios šalies politikai pareiškė, kad jei bus toliau stumiamas salų statybos projektas, jie kreipsis į Europos Teisingumo Teismą.

Išorinio uosto sala

Šios salos statyba primena tuos ginčus, kurie jau porą dešimtmečių vyksta dėl išorinio uosto statybos Klaipėdoje ties Melnrage.

Nors į šio uosto statybos ginčą niekada nebuvo įsitraukusios jokios jėgos iš kitų šalių, kaip Kopenhagos salos atveju, tačiau ir to, kas yra Lietuvoje, užtenka, kad projektas strigtų.

Kai Kopenhagos salos įrengimo kaina siekia per 10 mlrd. eurų, lyg ir keistokai atrodytų 10 kartų pigesnis variantas prie Klaipėdos, kur, beje, dėl kainos taip pat skelbta priekaištų. Neva pinigai būtų išplaunami.

Idėja: dirbtinės salos ties Giruliais schema pateikta 2014 m. žurnale „Statyba ir architektūra“ . (SA.lt nuotr.)

Kalbant apie Klaipėdos išorinį uostą vienu atveju buvo siūloma įrengti pusiasalį prie dabartinio uosto vartų.

Kitas, kiek įdomesnis, bet mažiau dėmesio sulaukęs, buvo siūlymas įrengti uosto krovos salą už 1,2 km nuo kranto ties Antrąją Melnrage. Jis buvo iškeltas tarsi alternatyva išoriniam uostui. Šis siūlymas gyvavo neilgai. Sulaukęs nemažai kritikos jis šiuo metu visiškai užmirštas.

Girulių sala prie Klaipėdos

Įdomus buvo ir dar vienas salos prie Klaipėdos variantas, vadinamoji Girulių sala. Tai buvo Klaipėdos universiteto studentės Agnės Raišutytės pramogų salos jūroje ties Giruliais projektinis pasiūlymas.

Jis prieš 7–8 metus buvo pristatinėjamas žiniasklaidoje ir netgi specializuotame Lietuvos „Statybos ir architektūros“ leidinyje.

Realiausia: taip atrodė išorinio uosto pusiasalio statybos variantas prie dabarti-nių uosto vartų. (KVJUD pristatymo nuotr.)

Buvo siūloma, 600–700 metrų ilgio ir 420–480 metrų pločio saloje įrengti 3–4 žvaigždučių 2 400–2 700 vietų viešbučius. Saloje prie jų būtų įrengti baseinai, soliariumai, amfiteatras renginiams. Po vandeniu siūlyta įrengti povandeninio archeologijos muziejaus patalpas, kur būtų laikomi iš Baltijos jūros dugno surinkti nuskendusių laivų ir daiktų fragmentai.

Jau vėliau buvo pasirodę ir idėjų, kad prie salos, kuri būtų suformuota kaip gelžbetonio platforma, veiktų kaip bangų, saulės ir vėjo energetinis kompleksas su bangų gaudyklėmis, saulės baterijomis ir mažomis vėjo jėgainėmis.

Dalyje salos buvo siūloma suformuoti jachtų prieplauką ir pramoginių laivų uostelį. Planuota, kad sala su krantu būtų sujungta tiltu. Neaišku ir tai, kas būtų galėję statyti tokią salą. Jos statybos užsakove lyg ir būtų galėjusi būti Klaipėdos miesto savivaldybė, tačiau teritorija jūroje jai nepriklauso. Tokia pramogų sala ties Giruliais be iškeltos idėjos kokio nors realaus tęsinio taip ir nesulaukė. Net nebuvo vykdomos kokios nors jos studijos ar projektiniai tyrimai. Pasigirdo tik vertinimų, kad tokia sala darytų įtaką pajūrio krantams, bet detalesnis tokios įtakos tyrimas nevykdytas.