Tušinukai, užrašų knygutės, gairelės, statulėlės, taurės, žvakidės, paveikslai, marškinėliai. Tokias dovanas Klaipėdos valdžios atstovams dažniausiai teikia užsienio šalių delegacijos.

Japonai dovanojo kardus

Taip pat populiarios ir lėkštės, suvenyrai su įvairių šalių ir miestų simbolika bei prekiniais ženklais, herbai, knygos.

Didesnės vertės dovanoti daiktai, menantys istorinius, svarbius vizitus, saugomi mero svetainėje. Miesto vadovas Rimantas Taraškevičius tvirtino, jog dažniausiai užsienio šalių delegacijas dovanoja įvairias smulkmenas. Išskirtinių, originalių dovanų gaunama retai.

„Atveža visokius menkniekius. Dažniausiai įteikia knygas apie tuos šalių miestus, iš kurių atvyko delegacijos. Jų mano kabinete yra pusšimtis“, – pasakojo meras.

Vis dėlto yra delegacijų, kurios stengiasi išsiskirti originalumu ir dosnumu. R.Taraškevičius neslėpė, jog didžiausią įspūdį paliko per Jūros šventę Klaipėdoje viešėjusių svečių iš Japonijos Kudži miesto dovanos.

Merui jie įteikė kimono, ant kurio pažymėta, jog miestus sieja 20 metų draugystė, tradicinio japonų sportinio žaidimo – fechtavimosi bambukiniais kardais aprangą, kurią sudaro apsauginis šalmas, apsaugos ant kojų ir rankų, sijonas bei liemenė, ir kardus. Svečiai taip pat padovanojo porcelianinę lėkštę, gintarinį tušinuką ir paveikslą, kurie simbolizavo, jog miestus sujungė gintaras.

„Kimono ir fechtavimosi apranga – išskirtinės dovanos, bet nežinau, ką reikia su jomis daryti. Gal vertėtų atiduoti į muziejų, kad jas galėtų pamatyti visuomenė?“ – svarstė R.Taraškevičius.

Iš Riugeno – konservai

Prieš 15 metų Klaipėdoje viešėjusi japonų delegacija išsiskyrė ir tąkart. Merui tuomet buvo įteiktas labai sunkus metalinis samurajaus šalmas. Jis saugomas Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriuje.

„Šalmas nulaužtų galvą, jei jį užsidėtume“, – tvirtino skyriaus vedėjas Liutauras Kraniauskas.

Išsiskirti stengiasi ir kitų užsienio šalių miestų delegacijos. Svečiai iš Riugeno Vokietijoje atvežė dėžę, kurioje buvo kelių rūšių žuvų konservai. Taip jie pristatė savo gaminamą produkciją.

Įteikė kelnių diržą

Įvairiausių dovanų gauna ir Palangos valdžia. Rusijos aviakompanija, organizuojanti skrydžius iš Palangos į Maskvą, to miesto savivaldybei padovanojo lėktuvo modelį. Pietų Korėjos delegacija Palangos merui Vytautui Stalmokui padovanojo vyrišką kelnių diržą, ant kurio sagties įmontuotas laikrodis.

Svečiai kurortui yra padovanoję ir klumpes, lėlę, aprengtą tautiniais rūbais, ne vieną kaklaraištį, kuris papuoštas miesto, iš kurio atvyko svečiai, simbolika. Švedai Palangai atvežė iš molio pagamintus namelius. Jie atspindėjo tam miestui būdingą architektūrą. Mongolai V.Stalmoką papuošė tradicine veltine kepure.

Neringos meras Vigantas Giedraitis neseniai iš Kazachstano delegacijos dovanų gavo plokštelių rinkinį su nepamirštamomis to krašto liaudies melodijomis.

Latviai nepamiršta balzamo

Užsienio šalių delegacijos šeimininkus vaišina ir to krašto tradiciniais patiekalais: pyragais, saldainiais. Dovanų gaunama ir alkoholinių gėrimų. Palangos vicemero Rimanto Garolio teigimu, juos dovanoti ryžtasi artimesni kaimynai.

„Latviai visada atveža Rygos balzamo. Šiaip gėrimai dovanojami retai“, – tvirtino R.Garolis.

Klaipėdos vadovai taip pat sulaukia alkoholinių gėrimų iš svečių. „Europiados“ metu uostamiesčio vadovas gavo daug vyno butelių. R.Taraškevičius juos išdalijo savanoriams ir rėmėjams, kaip ir kitus gautus smulkius suvenyrus.

L.Kraniauskas pasakojo, jog alkoholinius gėrimus dovanoja Rytų ir Vidurio Europos šalių atstovai. Lenkijos Torūnės miesto delegacija atvežė vyno butelį medinėje dėžutėje, ant kurios buvo išgraviruota „Klaipėda“. Gėrimą krištoliniame butelyje padovanojo svečiai iš Gdynės.

„Tai labiau asmeninės dovanos. Jų nesaugome. Ilgai laikomas geras produktas gali išgaruoti ar sugesti“, – juokėsi L.Kraniauskas.

Meras žada apsikuopti

Dauguma užsienio delegacijų dovanų saugomos miestų merų kabinetuose. R.Taraškevičius neslėpė, jog čia dovanų nebėra kur padėti – spintos lentynos jau pilnos.

Grįžęs po atostogų uostamiesčio meras žadėjo apsitvarkyti. Vertingesnius daiktus planuojama perduoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, pažintines knygas – Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriui.

„Galvojame įrengti dovanų ekspoziciją Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Šie daiktai mena istorinius įvykius. Žmonėms būtų įdomu juos pamatyti“, – spėjo Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas. Anksčiau planuota įrengti atskirą muziejų, bet, anot R.Zulco, tam reikia papildomų lėšų.

Smulkesnės delegacijų atvežtos dovanos išdalijamos savivaldybės administracijos skyriams. Paveikslais puošiamos kabinetų sienos, suvenyrai, tušinukai, padėkliukai gula ant darbuotojų stalų.

Anot L.Kraniausko, pažintinės knygos apie šalis ir miestus atiduodamos bibliotekoms, dizaineriams, besidomintiems, kaip turi atrodyti reprezentaciniai leidiniai.

Palangos vicemeras R.Garolis pasakojo, jog anksčiau kurorto mero kabinete esančias dovanas planuota eksponuoti salėje, kurioje vyksta posėdžiai, kad visi norintys galėtų pamatyti. Tačiau ši idėja pasimiršo.

„Jei turėtume savivaldos ar krašto muziejų, ten eksponuotume dovanas. Dabar jos tik kaupia dulkes mero kabinete“, – prisiminė vicemeras. Anot V.Giedraičio, Neringos savivaldybėje lieka ne visos dovanos. Knygos atiduodamos bibliotekai, dalis suvenyrų atitenka krašto muziejui.

Dosnumą gniaužia krizė

Miestų savivaldybės atvykusius svečius taip pat pamalonina dovanomis. R.Zulco teigimu, kokios jos, priklauso nuo delegacijų vizito tikslo. Klaipėdą aplanko miestai partneriai, kurių yra apie 20, vyriausybinio lygmens delegacijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai, tarptautinių projektų dalyviai.

„Kuo rangas aukštesnis, tuo dovana vertingesnė. Turi būti adekvatus apsikeitimas“, – aiškino departamento vadovas.

Lietuvos savivaldybės svečiams dovanoja panašias dovanas, kaip ir sulaukia, – suvenyrus, skareles, marškinėlius su miesto atributika, knygas apie miestą ar šalį, paveikslus, laikiklius popieriui, miesto herbus.

R.Zulcas tvirtino, jog ieškoma originalesnių daiktų, kuriuos būtų galima įteikti svečiams ar išvykstamųjų vizitų metu – šeimininkams, tačiau viskas susiję su pinigais.

„Šiemet lėšų reprezentaciniams suvenyrams skirta ženkliai mažiau. Miestą reikia tinkamai reprezentuoti, o kokybiškų suvenyrų neturime“, – komentavo departamento vadovas. Klaipėdos valdžia svečiams yra dovanojusi gintarinį laivelį, tautinę juostą, medinę dėžutę su „Švyturio“ alaus buteliu.

L.Kraniauskas pasakojo, jog dažniausiai aukštiems pareigūnams įteikiamas miesto herbo atvaizdas. Tai vienas iš pagarbos ženklų. Anksčiau bandyta išsiversti paveikslais, vaizduojančiais Klaipėdos peizažą.

„Herbo atvaizdą dovanoti patogu. Jis simbolizuoja miestą, nėra sunkus ir didelis, užsienio šalių delegacijoms paprasta jį parsivežti. Parsigabenti paveikslą kebliau. Ne kartą patiems teko susidurti su sunkumais, gabenant juos į užsienį. Stengiamės dovanoti paprastesnius, bet stilingus daiktus“, – dėstė vedėjas.

L.Kraniausko teigimu, prasidėjus krizei, savivaldybė nebėra tokia dosni svečiams. Bandoma atsipirkti mažomis dovanėlėmis. Dalis suvenyrų, kur įterpta Klaipėdos simbolika, įsigyjama tarptautinių projektų metu.

Šiemet miestą reprezentuojančių suvenyrų, atminimo dovanų pirkimui skirta šiek tiek daugiau nei 42 tūkst. litų, nors planuota 10 tūkst. daugiau. Dovanos delegacijoms perkamos ir iš mero reprezentacinio fondo, kuris siekia apie 20 tūkst. litų.