Ilgą laiką pigiu šildymu dujomis džiaugęsi klaipėdiečiai dabar jo kratosi. Dalis vartotojų dėl išaugusių sąskaitų neslepia noro grįžti prie centralizuotos šildymo sistemos.

Sąskaitos – vis didesnės

Prieš beveik dvidešimtmetį pastatytas Šaulių gatvės 13 namas, kuriame yra keturiolika butų, nuo centralizuotos šildymo sistemos prie dujinio šildymo perėjo prieš devynerius metus.

Pirmajame aukšte gyvenanti klaipėdietė pasakojo, jog anksčiau toks šildymo būdas buvo efektyvus. Tačiau dujoms brangstant sąskaitos tapo našta.

Už dujas, sunaudotas sausio mėnesį, moteris, gyvenanti 85 kv. m bute, sumokėjo per 400 litų. Į šią sumą įtrauktas ne tik patalpų, bet ir vandens šildymas, dujos viryklei.

"Orkaite beveik nesinaudojame. Karštą vandenį taupome, stengiamės leisti kuo mažiau. Didžiausia sumos dalį sudaro mokesčiai už šildymą", – tvirtino klaipėdietė.

Tačiau, anot gyventojos, nors už šildymą sumokėta didelė suma, patalpoje vis tiek šalta.

"Radiatorius nustatome iki minimumo. Kambaryje sėdime mūvėdami vilnones kojines, vilkėdami šiltus megztinius. Galime reguliuoti temperatūrą, bet, jei nustatytume didesnę, neišsimokėtume. Jau dabar didžiausių sąskaitų sulaukiame. Tektų mokėti po 600–700 litų. Gal iš rūsio šaltis ateina? Antro ir trečio aukšto butuose šilčiau", – tvirtino klaipėdietė.

Dujinio šildymo nesirengtų

Moteris teigė, jog į dujinio šildymo įrengimą investavo 13 tūkst. litų. Gyventoja neslėpė, kad šios lėšos atsipirko per ketverius metus. Tačiau, nepaisant to, klaipėdietė tikino, jog dabar pereiti prie dujinio šildymo nesutiktų.

"Nusivyliau. Kol dujų kaina buvo nedidelė, buvo gerai. Dabar ji kyla astronominiais greičiais. Per kelerius metus dujų kubinio metro kaina išaugo nuo 0,52 iki 1,58 lito. Elektros taip pat daugiau sunaudojame, nes be jos neveikia dujinis katilas. Be to, reikia nuleisti labai daug vandens, kol pradeda bėgti karštas, ir kas treji metai išleisti po 150 litų katilui prižiūrėti", – neslėpė apmaudo klaipėdietė.

Gyventojos nuomone, prieš devynerius metus reikėjo pereiti ne prie dujinio šildymo, o investuoti į namo šildymo sistemos renovaciją, įsirengti reguliuojamus radiatorius.

"Taip pasielgę žmonės išlošė. Dabar jie kur kas mažiau moka už šildymą. Bet prieš devynerius metus šildytis dujomis atrodė pigiausias variantas", – guodėsi klaipėdietė.

Dar didesnes sumas už dujinį šildymą moka viename Tulpių gatvės name įsikūrę klaipėdiečiai. 76 kv. m buto gyventojai per mėnesį suploja per 400 litų.

"Už sausį dar nemokėjome, o dujos pabrango trečdaliu. Bijau pagalvoti, kiek reikės sumokėti. Už didesnio ploto butus, prijungtus prie centralizuoto šildymo sistemos, mokama mažiau. Kyla minčių ir man grįžti prie jo, tačiau kaip tai padaryti?" – klausė klaipėdietis.

Privalumas – galima reguliuoti

Tačiau Šaulių gatvės 13 namo daugiabučių namų savininkų bendrijos "Akmena" pirmininkė Rimutė Keblienė, gyvenanti šio namo trečiajame aukšte, džiaugėsi šildymu dujomis.

"Didžiausias privalumas, kad nesame priklausomi nuo centralizuotos sistemos. Kada norime, tada šildymą įsijungiame. Nepatogumų kyla, nes tenka ilgiau vandenį nuleisti, kad karštas pradėtų bėgti, bet prie to pripratome", – tvirtino moteris.

Klaipėdietė, gyvenanti 90 kv. m bute, tvirtino, jog pastarąjį kartą – už gruodį, kai dujų kaina nebuvo išaugusi, mokėjo 340 litų. Vis dėlto R.Keblienė neslėpė, jog pabrangimas pasijus ženkliai.

"Dujos – vienas brangesnių šildymo būdų. Tačiau prieš devynerius metus, kai šildėmės centralizuotai, už šildymą mokėdavome 380 litų per mėnesį. Iki šiol tokios sumos nepasiekėme", – pabrėžė klaipėdietė.

Šildymu dujomis patenkinta ir Tulpių gatvės 4 daugiabučio namo gyventoja, kuriai priklauso 43 kv. m ploto butas. Daug laiko darbe praleidžianti moteris už sausį sumokėjo 275 litus.

Vartotojai ieško alternatyvų

Nuo šių metų sausio 1 dienos dujų kainos vartotojams išaugo 20 proc.

Tik maisto gaminimui naudojantiems, iki 800 kub. m suvartojantiems žmonėms pastovioji kainos dalis pakilo nuo 2,20 iki 2,22 lito, o vieno kub. m – nuo 1,62 iki 2,12 lito.

Šildymui dujas naudojantiems žmonėms, kurie suvartoja nuo 800 iki 20 tūkst. kub. m dujų, pastovioji kainos dalis pakilo nuo 14 iki 14,66 lito, o vieno kub. m – nuo 1,26 iki 1,58 lito.

Pasak bendrovės "Lietuvos dujos" Ryšių su visuomene skyriaus vadybininkės Jolitos Butkienės, išaugus gamtinių dujų kainai, daugiau vartotojų pagalvoja apie alternatyvų šildymą.

Pasitaiko pavienių atvejų, kad vartotojai nori atsisakyti dujinio šildymo, bet Klaipėdoje tokių prašymų nesulaukta. Čia kelios dešimtys vartotojų gamtinių dujų atsisakė maisto gaminimui.

"Nepaisant to, jog dujų kaina išaugo, šiuo šildymo būdu naudotis pageidauja nemažai vartotojų. Pagrindinė priežastis – išlaidos šildymui priklauso nuo oro temperatūros, nuo to, kaip vartotojas taupo, – vieni jaučiasi gerai, kai kambaryje 19 laipsnių šilumos, o kitiems reikia 22, taip pat nuo namo būklės", – tvirtino vadybininkė.

J.Butkienė aiškino, jog dėl gamtinių dujų atsisakymo didelių problemų nekyla. Užtenka parašyti prašymą įmonei ir, suderinus technines detales, dujos bus atjungiamos. Tai kainuoja apie 130 litų. Tik vartotojas, norintis atsisakyti dujų, privalo neturėti įsiskolinimų bendrovei.

Viskas priklauso nuo namo

Nors dujų atsisakymo procedūra paprasta, tačiau pereiti prie centralizuoto šildymo sudėtinga. Namuose, kuriuose iš anksto numatytas dujinis šildymas, reikia keisti visą šildymo sistemą, o tai didelės investicijos. Šiek tiek paprasčiau namuose, kuriuose yra centralizuotas šildymas, o vienas ar keli butai anksčiau perėjo prie šildymo dujomis.

Norėdami grįžti prie centralizuoto šildymo, kaip ir pereidami prie dujinio, jie turi gauti kaimynų sutikimą, paruošti projektą, kaip tai bus įgyvendinta. Tokius atvejus analizuoja savivaldybės sudaryta komisija.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos skyriaus vedėjo Algio Gaižučio, gyventojų, norinčių atsisakyti dujinio šildymo ir pereiti prie centralizuoto, kol kas nebuvo.

"Tai įmanoma, bet žmonės turėtų apskaičiuoti, ar verta. Šokinėti nuo vieno šildymo būdo prie kito kažin ar ekonomiška. Gali būti, kad dujos atpigs. Reikėtų ieškoti kitų išeičių. Kai kurie žmonės, naudodamiesi dujiniu šildymu, šildosi ir elektra", – patarė A.Gaižutis.

Bendrovės "Klaipėdos energija" atstovo Virginijaus Zutkio teigimu, sąskaitos už šildymą, nesvarbu, koks būdas būtų, priklauso nuo namo būklės.

"Jei namas kiauras kaip rėtis, tai ar dujinis, ar elektrinis šildymas, ar atominis reaktorius pastatytas, vis tiek šilta nebus. Ne šildymo būdas svarbiausias. Svarbiausia efektyviai naudoti energiją. Reikia renovuoti namus", – pabrėžė V.Zutkis.

Redakcijos archyvo nuotr.

Šildytis dujomis ėmė nauji vartotojai:

2002 m. – 482

2003 m. – 483

2004 m. – 629

2005 m. – 861

2006 m. – 736

2007 m. – 884

2008 m. – 675