Skubinamas GIPL dujotiekis

Lenkijos valstybinė dujų tiekimo bendrovė PGNiG pranešė, kad spartinama Lietuvą ir Lenkiją jungiančio GIPL dujotiekio naudojimo pradžia. Jau balandį prasidės dujų aukcionai, gegužę – dujotiekio eksploatavimas. Tai vyks 1–2 mėnesiais anksčiau, nei planuota.

PGNiG prezidentas Pavelas Majevskis akcentavo, kad ypač svarbus yra SGD dujų terminalo Klaipėdoje sujungimas su Lenkijos dujų sistema per GIPL dujotiekį.

Iš Lietuvos į Lenkiją dujotiekio perdavimo pajėgumas sieks apie 2 mlrd. kubinių metrų. Kiek didesnis, iki 2,5 mlrd. kubinių metrų, dujų tiekimo pajėgumas bus iš Lenkijos į Lietuvą.

Sunkvežimiais su autocisternomis per paskirstymo stotį Klaipėdos uoste jau dabar į Lenkijos Suvalkų, Varšuvos ir Balstogės (Bialystoko) regionus gabenamos dujos iš Klaipėdos SGD terminalo.

Planai: išlieka viltis, kad Lenkija, bent kol pastatys SGD terminalą prie Gdansko, Klaipėdos SGD terminalą gali naudoti ir dujų tranzitui į Ukrainą ir Slovakiją. Vidmanto Matučio nuotr.

Didelis poreikis Ukrainoje

Kodėl dujų tiekimas iš Klaipėdos SGD terminalo per GIPL dujotiekį toks svarbus Lenkijai ir jos dujų rinkos lyderei PGNiG?

P.Majevskis užsiminė, kad jie vykdo dujų tiekimą į Ukrainą ir derasi dėl dar didesnio jų kiekio. Tiek sutartys, tiek planai buvo aptarti dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Niekas nežino, kokia bus Ukraina po kelių savaičių ar mėnesių. Bet tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje yra vilčių, kad nepriklausoma Ukrainos valstybė atsilaikys prieš agresorę.

Ateityje per Klaipėdos SGD terminalą dujos gali būti tiekiamos ne tik į Ukrainą, bet ir į Slovakiją,  su kuria derasi Lenkijos dujų milžinė PGNiG.

Ukraina būtų labai gera partnerė, nes jos metinis dujų naudojimo pajėgumas yra apie 30 mlrd. kubinių metrų dujų. Apie 20 mlrd. kubinių metrų dujų Ukraina pasigamindavo pati, 10 mlrd. kubinių metrų importuodavo.

Lenkija su Ukraina turi dujų tiekimo jungtį. Jos pajėgumas nėra didelis – vos 1,5 mlrd. kubinių metrų per metus.

Ateityje per Klaipėdos SGD terminalą dujos gali būti tiekiamos ne tik į Ukrainą, bet ir į Slovakiją. Su ja derasi Lenkijos dujų milžinė PGNiG.

Dujų terminalų nepakanka

Gali kilti klausimas, kodėl Lenkijos PGNiG turėtų tranzitu pardavinėti dujas į kitas šalis per Klaipėdos SGD terminalą? Ar ne geriau lenkams organizuoti dujų tiekimą iš savo terminalų?

Šiuo metu Lenkija turi vienintelį SGD dujų terminalą Svinouiscio vietovėje prie Vokietijos sienos. Nuo jo iki Ukrainos atstumas netgi didesnis nei iš Klaipėdos. Be to, Svinouiscio terminalas nepajėgia aprūpinti dujomis ir pačios Lenkijos, ir galimo dujų tranzito į kaimynines šalis.

Vien šiemet per pirmuosius du mėnesius Svinouiscio SGD terminale lankėsi 6 didieji dujovežiai. Jie atgabeno dujų iš Nigerijos ir Amerikos. Kovą Svinouiscyje buvo suplanuoti penkių dujovežių apsilankymai, 3 jau atvyko. Toks kiekis dujovežių bus Svinouiscio SGD terminalo mėnesio rekordas.

Šiais metais PGNiG Svinouiscyje yra rezervavusi 6,2 mlrd. kubinių metrų per metus suskystintųjų gamtinių dujų krovos kiekį.

Lenkai pajuto, kad, Europai atsisakant rusiškų dujų, ateityje jų eksportas ir tranzitas bus itin paklausus. Ne veltui planuoja dar vieną SGD dujų terminalą, panašų kaip Klaipėdoje, su išdujinimo laivu, pastatyti prie Gdansko iki 2027 m.