Kiekviename uoste – vis kita šeima. Sklando legendos, kad būtent tokia – jūrininkų ar lakūnų gyvenimo kasdienybė. Mokslininkų neslepia: tik labai nedidelė žmonių visą gyvenimą lieka ištikimi vienam partneriui. Esą tai – užkoduota mūsų genuose.

Sugriovė gyvenimą

Klaipėdietė Valerija (vardas pakeistas) pasakojo šokiruojančią savo gyvenimo istoriją. Moteriai jau 70 metų. Ji tikino, kad jos jaunystę subjaurojo ir gyvenimo viltis sutrypė žmogus, nuslėpęs, jog kitoje šalyje turi oficialią šeimą.

1970 metais jauna daili mergina iš provincijos atvyko dirbti į Klaipėdą. Laisvalaikį ji leisdavo šokiuose, kaip ir dauguma tais laikais.

Per vieną tokį vakarėlį ji sutiko Antoną – jūrininką iš Ukrainos, kuris atplaukė laivu į Klaipėdą. Užsimezgė draugystė. Jaunas vyras žadėjo jos nepamiršti.

Ir nepamiršo. Kol jis būdavo išvykęs, bendravo laiškais, kai vėl atplaukdavo į Klaipėdą, susitikinėdavo. Galiausiai jūrininkas Valerijai pasipiršo. Ji buvo tarsi ant sparnų.

Vestuves atšoko garsiajame Klaipėdos restorane "Regata", kadaise jis buvo įrengtas ant Danės upės. Dar po gero pusmečio Valerija pagimdė sūnų. Jos vyras toliau darbavosi laivuose.

Vieną dieną iš Ukrainos ji sulaukė laiško. Jį perskaičiusi, klaipėdietė neteko amo. Paaiškėjo, kad Antonas Ukrainoje turi kitą šeimą, kurioje auga du jo vaikai. Jis su ta žmona neišsiskyręs.

Tai esą tikroji jo šeima, o Valerijai tiesiog nepasisekė. Laišką pasirašė Antono žmona.

Gavus šią žinią, jaunai moteriai ėmė slysti žemė iš po kojų. Ji netruko išsiaiškinti, kad visa tai – tiesa. Jos vyras – apgavikas nebesistengė šito nuslėpti. Pasirodo, jam buvo patogu skirtinguose uostuose turėti po šeimą. Moteris su juo nutraukė bet kokius ryšius.

Teoriškai apgavystė įmanoma

Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Zita Dapšienė, dirbanti šį darbą jau ne vieną dešimtmetį tikino, kad tokie atvejai šiais laikais sunkiai įmanomi.

"Priimdami dokumentus tikriname, ar asmenys yra išsituokę, ar ankstesnė jų santuoka negalioja. Jei atsitinka priešingai, jie privalo susitvarkyti formalumus, kad ir kiek ilgai tai truktų.

Daugelių atvejų oficialiai neišsiskyrę asmenys mano, kad jie yra išsiskyrę vien todėl, kad kartu ilgą laiką nebegyvena", – teigė Z.Dapšienė.

Kai santuoka registruojama su užsieniečiu, žmogus rašo pareiškimą ir yra perspėjamas, kad jo pateikta informacija būtų teisinga. Jei ji bus melaginga ir tai kada nors išaiškės, laukia teisinė atsakomybė.

Kol kas užklausimų iš kitų valstybių dėl mūsų piliečių galiojančių ankstesnių santuokų Klaipėdos civilinės metrikacijos skyrius nėra gavęs.

Anksčiau esą gal ir buvo įmanoma sugudrauti – vėl susituokti, neišsiskyrus su ankstesniu partneriu, teigiama, kad dabar tai – vargiai įmanoma.

"Sakykime, žmogus užpildo anketą ir pažymi, kad yra nevedęs ar netekėjusi, nors pagal amžių mums ir kyla tam tikrų įtarimų, bet negalime jų tardyti. Į kiekvieną juk irgi negalime žiūrėti kaip į melagį. Jei jaučiame, kad reikia patikrinti dokumentus išsamiau, tai ir padarome", – neslėpė Z.Dapšienė.

Keli partneriai – norma?

Pasak klaipėdiečio seksologo Pragiedrulio Veličkos, net šiuo metu yra ne vienas atvejis, kai vyras gyvena su dviem moterimis, nors pasitaiko ir atvirkštinių variantų.

Ir tai vyksta ne islamiškose šalyse, bet ir Lietuvoje. Jūrininkų atvejai visai nestebina. Anot P.Veličkos, yra net juokaujama, kad jie žmonas turi beveik kiekviename uoste.

"Tai užkoduota žmonių genuose, nes esame linkę į poligamiją. Taip buvo nuo Akmens amžiaus, dar tada, kai žmonės gyveno didelėmis bendruomenėmis. Visa tai užsibaigė įsigalėjus krikščionybei. Tačiau tarybiniais laikais pats esu susidūręs su poligamijos atvejais", – pasakojo P.Velička.

Pasak gydytojo, jam žinomos situacijos, kai tokios trijulės gyveno po vienu stogu ir puikiai tarpusavyje sutardavo. Tai esą ir yra tikroji dvipatystė. Žinoma, tarp moterų yra konkurencija ir stimulas pasitempti, įtikti partneriui.

"Buvo mano pažįstamų istorija, kai žmona įsimylėjo jauną vyruką ir jį parsivedė į namus. Su vyru dar neišsiskyrė, o tas nelabai turėjo, kur eiti ir kurį laiką gyveno trise. Atstumtajam buvo ir finansiškai  nenaudinga išsikraustyti. Ypač dabar suprantama tokia situacija", – teigė P.Velička.

Seksologas pripažįsta, kad dalis poligamijos atvejų turi socialinį ar kriminalinį atspalvį.

Klaipėdietis pasakojo apie vieną vilnietį mokslų daktarą, kurio namuose apsigyveno jauna studentė. Mergina tikėjo, kad kada nors jos statusas tuose namuose pasikeis, bet "Kazanova" delsė ją vesti, maža to, vėl įsimylėjo naują merginą.

"Jo požiūris į seksą buvo labai modernus tarybiniams laikams. Jis sumaniai atsikratydavo senąja meile, namo parsivesdamas naują merginą ir toji ilgainiui išstumdavo ankstesniąją. Tai – klasikinis metodas", – pasakojo P.Velička.

Tarybinių laikų standartai

Sovietmečių irgi nebuvo labai jau retas atvejis turėti oficialią žmoną ar vyrą ir po vieną ar kelis mylimuosius. Ypač tai buvo pastebima partinių veikėjų gyvenime.

"Klaipėdoje buvo garsi istorija, kai vieno aukšto partinio šulo žmona dėl vyro išdykavimų buvo privesta iki savižudybės. Juk tada buvo populiarūs baliai, būreliai, medžioklės, pirtelės.

Prisiminkime kad ir Algirdo Brazausko meilės istoriją, vėliau pasibaigusią pirmosios santuokos nutraukimu", – palygino P.Velička.

Dabar esą irgi tas pats, tik viskas vyksta uždariau: turtingesni vyrai turi nupirkę butus jaunoms panelėms, kurias už tam tikras paslaugas išlaiko finansiškai.

"Dabar nebereikia ir jūros, užtenka į Seimą išvažiuoti ir – šeima subyra. Svarbu, kad vyras turėtų pinigų, tada guodėjų atsiras bet kur ir bet kada", – šmaikštavo gydytojas.

P.Velička prisiminė sovietmečio turistinę kelionę į Uzbekiją. Ten ir anais laikais pro pirštus buvo žiūrima į daugpatystę.

"Pamenu dar fotografavausi su tokiu vietiniu senuku, jis tradicinį chalatą buvo susijuosęs dviem juostom: žydra ir raudona – tai reiškė, kad jis turi dvi žmonas. Jis teigė, kad sugeba išlaikyti dvi moteris, kas sugeba, gali turėti tris ir daugiau", – pasakojo P.Velička.

Legendinio lakūno paslaptis

Skandalingais santuokiniais ryšiais garsėjo ne tik jūrininkai, bet ir lakūnai. Tai liudija amerikiečio Charleso Augusto Lindbergho (1902–1974) atvejis. Jis į istoriją pateko ne tik kaip pirmasis lakūnas be sustojimų perskridęs Atlanto vandenyną.

Pasaulis apie C.A.Lindberghą dar kartą išgirdo 1932 m. kovą, kai buvo pagrobtas ir nužudytas jo mažametis sūnus. Šis kraupus incidentas netrukus buvo pramintas "šimtmečio nusikaltimu".

Aviatoriaus gyvenimo užkulisiai smalsuolius dar kartą pribloškė 2003 metais.

Prieš 10 metų, kai buvo praėję beveik trys dešimtmečiai po legendinio aviatoriaus mirties, aikštėn iškilo didžioji jo gyvenimo paslaptis – pavyzdingas šeimos tėvas amerikietis C.A.Lindberghas Vokietijoje turėjo antrąją šeimą.

Tris vaikus – Astridą, Dirką ir Deivydą jam pagimdė vokietė skrybėlaičių modeliuotoja Brigitė Heshaimer, su kuria aviatorius susipažino Miunchene. Garsenybė labai saugojosi, kad jo nesantuokiniai ryšiai neiškiltų, jis dangstėsi svetima Kerju Kento pavarde, kuria naudojosi bendraudamas su savo "vokiškaisiais" vaikais.

Tik 1974 metais C.A.Lindberghui mirus, jo duktė surado jos motinai tėvo rašytus laiškus. Aviatoriaus mylimoji ne juokais buvo sunerimusi.

"Tu negali net įsivaizduoti, kokios bus pasekmės", – kalbėjo ji dukrai.

Tačiau dukra išlaikė žodį ir šeimos paslaptį atskleidė tik po motinos mirties.

C.A.Lindberghas labai rūpinosi savo nesantuokiniais vaikais, jo dėka jie galėjo lankyti privačias mokyklas, kiekvienam vaikui paliko po indėlį banke. Per viešnages Vokietijoje visą laiką praleisdavo su vaikais.

C.A.Lindbergho mylimoji apie jo mirtį perskaitė laikraštyje. Kaip jis ir norėjo, niekas nesužinojo, jog Bavarijoje gyveno ir jį mylėjo antroji šeima.

"1929 metais gegužės 29 d. vedžiau Aną Spenser Morou. Ir individo, ir rūšies požiūriu susiporavimas pagrįstas svarbiausiu gyvenimo apsisprendimu, nes jis veikė mūsų ateitį, kaip kitados paveikė praeitį", – taip šiurkštokai apie savo oficialią santuoką autobiografijoje rašė C.A.Lindberghas.

Dabar galima tik spėlioti, ką aviatoriui reiškė jo tikroji santuoka ir slaptoji šeima.

Santykių keistenybės

Maždaug 3–5 proc. iš 5 tūkst. žinduolių rūšių (įskaitant žmones) yra žinomos ir tokios, kurių atstovai kuria visą gyvenimą išlaiko monogaminius santykius. Tikrieji ištikimybės įsikūnijimai gyvūnų pasaulyje yra bebrai, vilkai ir kai kurios šikšnosparnių rūšys bei kai kurie paukščiai.

Yra nuostata, kad pasiaukojama, ištikima partnerystė tarp vyro ir moters atsirado vardan vaikų gerovės.

Poligamija (santuoka su daugiau nei viena moterimi) istorijoje – gana dažnas reiškinys. Ir šiais laikais ji laikoma įprastu reiškiniu musulmonų, mormonų, net krikščioniškose Afrikos bendruomenėse.

21 metų indų moteris Radha Verma turi penkis sutuoktinius, kurie visi yra broliai. Ji gyvena su jais viename kambaryje. Jauna moteris, auginanti sūnų, nežino, kuris iš šių penkių vyrų yra jos sūnaus tėvas.

Indas Zionas Chanas iš Baktawngo miesto, yra vedęs 39 žmonas, turi 94 vaikus, 33 vaikaičius, visi gyvena viename name.