Ne vienerius metus Didžiojoje Britanijoje gyvenančiai Giedrei Umbrasaitei apsilankymas gimtinėje ne visada pažeria malonių akimirkų. Įspūdingomis tatuiruotėmis savo kūną išmarginusi mergina ne kartą patyrė, jog į tokią saviraiškos formą, skirtingai nei daugelyje pasaulio šalių, Lietuvoje dar žiūrima labai konservatyviai.

Bare išklausė moralizavimų

"Lietuvoje sulaukiu be galo daug dėmesio, daug kas mane vis dar bado pirštais. Draugai netgi juokauja, kad jie šalia manęs jaučiasi tarsi šalia kokios nors žvaigždės. Kai prieš metus buvau Vilniuje, kai kurie žmonės stabdė mane gatvėje, norėjo nusifotografuoti. Kai kurie šypsojosi ir sakė, kad jiems patinka mano tatuiruotės. Bet nužiūrinėja mane absoliučiai visi. Buvo ir tokių, kurie aiškino, kad tai yra išsityčiojimas iš kūno. Bare prie manęs priėjo kažkoks žmogus ir ėmė klausinėti, kodėl aš tai pasidariau, kas man negerai. Aš jo visiškai nepažįstu, bet štai žmogus jaučia pareigą man tokius dalykus pasakyti. Be abejo, mane tai labai nustebino. Akivaizdu, kad žmonės Lietuvoje tokių dalykų nemato", – pripažino klaipėdietė.

Anot Giedrės, Didžiojoje Britanijoje, o ypač Braitone, kur ji gyvena, požiūris į tatuiruotes kardinaliai kitoks.

"Čia gausybė žmonių turi tatuiruotes. Banko, pašto, kitų tarnybų darbuotojai, yra net tokių, kurie tatuiruoti nuo galvos iki kojų. Pati vienoje kompanijoje dirbu buhaltere, ir niekam mano tatuiruotės nerūpi", – šypsojosi pašnekovė.

Mergina patikino, kad į užsienį išvažiavo ne dėl konservatyvaus tautiečių požiūrio.

"Tiesiog jaučiau, kad noriu save realizuoti kažkur kitur, kažkaip kitaip", – teigė Giedrė.

Iš pradžių slėpdavo

Pirmajam kūno piešiniui mergina ryžosi būdama šešiolikos.

"Žinoma, tuo metu svarsčiau tik apie tokias tatuiruotes, kurias būtų galima paslėpti. Iki išvažiavau į Angliją, pasidariau gal kokias tris, ir jų nesimatydavo net dėvint vasariškus marškinėlius. Tačiau visą laiką norėjosi kažko didesnio ir daugiau, tik pritrūko drąsos, o ir tėvai vis pagąsdindavo, kad niekas manęs nenorės priimti į darbą", – prisiminusi šypsojosi pašnekovė.

Į Angliją Giedrė išvyko vos baigusi mokyklą ir baigusi studijas liko gyventi svečioje šalyje.

"Čia susipažinau su keliais meistrais, pamačiau jų darbus. Pradėjau nuo vidinės rankos pusės, taip pat su mintimi, kad taip tatuiruotės bus mažiau matomos. Tačiau supratau, kad čia dėl to nėra jokių problemų. Šiandien jau turiu labai daug tatuiruočių – ir ant kojų, ir ant rankų, ir ant kaklo, planuoju dar pasidaryti ant krūtinės", – vardijo 26-erių mergina.

Anot pašnekovės, fantazijai pasireikšti švarių kūno vietų tikrai nestinga.

"Dažniausiai pildau tai, kas jau yra padaryta. Kai žmonėms pasakai, kad pasidarysiu tatuiruotę, jie įsivaizduoja, kad ji bus kažkokioje naujoje vietoje. Pavyzdžiui, dabar pradėjau tatuiruoti dešinę koją, kuri bus tokia kaip rankovė. Kol kas padaryta tik trečdalis tatuiruočių", – pasakojo Giedrė.

Brangus malonumas

Mergina patikino, jog tikrai nesitatuiruotų veido, galbūt – plaštakų.

"Nenoriu sulaukusi 60 metų galvoti, kad negyvenau – kam save stabdyti. Tačiau, manau, tam tikri limitai turi būti. Veidas ir taip turi daug bruožų, kam jį dar kažkuo gražinti. Be to, tatuiruotės – labai brangus malonumas. Žinoma, pasitaiko, kad meistrai jas pasiūlo padaryti nemokamai. Pavyzdžiui, jei nuolatos fotografuojiesi įvairiems žurnalams, tai yra reklama ir tatuiruotojui, nes visada klausiama, kas yra tavo meistrai. Tačiau bet kokiu atveju 10 nemokamų tatuiruočių nepasidarysi", – šypsojosi pašnekovė.

Londone, didesniuose miestuose netoli Didžiosios Britanijos sostinės valanda tatuiruočių meistro darbo atsieis apie 80 svarų sterlingų. Giedrė skaičiavo, kad jos rankovei ištatuiruoti iš viso prireikė 53 valandų.

"Jei moki už visą darbo dieną, išeina šiek tiek pigiau – dauguma meistrų prašo 450 svarų. Savo meistrui moku apie 300, nes jau pusė mano kūno padengta jo tatuiruotėmis. Iš esmės pigiau nusipirkti lėktuvo bilietą, atskristi į Lietuvą ir čia pasidaryti pakankamai didelę tatuiruotę, nei Anglijoje – mažą", – įvertino pašnekovė.

Kopijuoja aklai ir nevykusiai

Piešinius ant savo kūno Giedrė tapatina su meno kūriniais.

"Tai ne tipinio klasikinio amerikietiško stiliaus tatuiruotės, o labiau meninės, realistinės, ypač kalbant apie portretus, kur reikia daug šešėlių, kad būtų išgautas kuo gyvesnis vaizdas. Tokio stiliaus tatuiruotes užtrunka ir gerokai ilgiau padaryti", – pasakojo mergina.

Anot Giedrės, jai labai svarbu, kad tatuiruotės nebūtų bereikšmės.

"Aš jų nesidarau dėl kitų. Tačiau šiandien yra labai daug žmonių, kurie tai daro dėl mados, ir tai iškart matyti. Anglijoje net yra toks bernų tipas – visi vienodais plaukų kirpimais, ištreniruotais kūnais ir viena tatuiruota rankove. Net užsimerkusi galiu pasakyti, kas ant jos bus: koks nors skrendantis angelas, saulės spinduliai pro debesis, du suglausti delnai su rožančiumi, galbūt dar kokia rožė. Ir kai žmogaus paklausi, ką jam tai reiškia, jis neturi ką pasakyti, nes iš tiesų nieko ir nereiškia. Tačiau matė, kad turi Davidas Beckhamas, kokia kita įžymybė, tai ir jam reikia, tinka prie stiliaus", – šmaikštavo pašnekovė.

Mieliau fotografuoja

Giedrė neneigė, jog tatuiruotės tapo ne tik tam tikra jos saviraiškos priemone, bet ir papildomu pajamų šaltiniu.

Su tarptautine alternatyvių modelių agentūra "SuicideGirls" dirbanti lietuvė fotografuoja agentūrai priklausančias merginas ir šia veikla užsiima profesionaliai.

"Labai daug dirbu su modeliais, fotografuoju keletui žurnalų. Kai važinėju po studijas, kas nors pakalbina ir paklausia, kodėl pati nesifotografuoju. Kartais dalyvauju fotosesijose. Tačiau niekada neturėjau noro būti modeliu – geriau jaučiuosi už kameros nei prieš ją. Matyt, neturiu nei labai didelio pasitikėjimo savimi, nei jaučiuosi supergražuolė. Be to, modelio karjera pasibaigia ties 30 metų, o fotografe galiu dirbti būdama kad ir pensininkė", – šypsojosi pašnekovė.

Prieš 13 metų JAV įkurtas "SuicideGirls" agentūros tinklas populiarus visame pasaulyje, šiandien jam priklauso netoli 3000 įvairų šalių modelių.

"Nebūtinai tai turi būti mergaitės su tatuiruotėmis, nors turbūt tokių yra 99 proc. Tiesiog tai visai kitoks nei standartinių manekenių, ne "barbiškas" stilius. Merginos išsiskiria kitokiais plaukais arba turi daug auskarų, yra moteriškesnių formų ir pan. Kad internetinėje svetainėje matytų jų keliamas nuotraukas, žmonės, kažkokios agentūros moka atitinkamą nario mokestį. O nuotraukos tokios, kad kiekvieną galėtum įrėminti. Merginos vadinamuosiuose rinkiniuose pateikia po 40–60 nuotraukų, lankytojai komentuoja, "laikina". Surinkus tam tikrą kiekį "patinka", "SuicideGirls" iš merginos nuperka nuotraukų rinkinį už 500 dolerių, o fotografas gauna 250", – paaiškino Giedrė.

Jaučiasi kaip šeima

Anot pašnekovės, bet kuri mergina į "SuicideGirls" nepateks, modeliai turi sugebėti save "parduoti".

"Konkurencija – nežmoniška, ne visus nuotraukų rinkinius nuperka, žodžiu, tai žaidimas. Yra mergaičių, kurios vos ne kas antrą savaitę uždirba pinigus, bet niekada nežinai, kiek ilgai tai tęsis", – pripažino Giedrė.

Jos teigimu, agentūrai priklausančios merginos – tarsi atskira bendruomenė.

"Mano geriausia draugė yra iš Teksaso, dažnai jos keliauju aplankyti, tad tenka pafotografuoti bei pabendrauti su Amerikos "SuicideGirls" modeliais. Visame pasaulyje, kur benuvyktum, jei yra vietinių "SuicideGirls" mergaičių, jos visos pasiruošusios susipažinti ir pabendrauti su kolegėmis iš kitų šalių. Tai kaip viena didelė šeima", – tikino lietuvė.

Pati neseniai pasiūlymo sudalyvauti vienoje fotosesijoje Klaipėdoje sulaukusi Giedrė pripažino, kad buvo labai nustebinta.

"Tai buvo pirmas pasiūlymas iš Lietuvos, tad labai nudžiugau. Gal tai kiek prisidės keičiant lietuvių, kurie tatuiruotes sieja su kalėjimu, požiūrį. Bet tai juk kvaila. Visas pasaulis myli tatuiruotes", – kalbėjo emigrantė.