Buvusioje Lietuvos banko saugykloje Klaipėdoje vėl laikomi pinigai. Nepraėjus nė dvejiems metams po šio skyriaus uždarymo, banko seifuose tenka saugoti eurų monetas. Tam šitas patalpas privačiai bendrovei iki 2015 m. vasario išnuomojo Lietuvos turto bankas.

Laikina banko reanimacija

Vienas brangiausių Klaipėdos pastatų – buvusi Lietuvos banko saugykla, kurios statybos valstybei prieš 15 metų kainavo 20 mln. litų, vėl prikeltas naujam gyvenimui.
Saugyklos seifuose šiuo metu laikomos eurų monetos. Tai, kad saugykla išnuomota privačiai saugos kompanijai eurų saugojimui, patvirtino Lietuvos turto banko vadovas Arnoldas Burkovskis.

"Šitą pastatą kartu su Turto fondu mes perėmėme spalio 1 d. Šiuo metu jis yra išnuomotas eurų laikymui, regis, iki vasario mėnesio. Paskui saugyklą vėl bus bandoma parduoti", – tvirtino A.Burkovskis.

Taigi per dvejus metus iš išorės gerokai nudrengtas pastatas vėl pritaikytas buvusiai paskirčiai – pinigų saugojimui.

Lietuvos banko Klaipėdos skyrius buvo uždarytas 2012 m. gruodžio 31 d. Dienraščio duomenimis, prieš palikdami saugyklą, darbuotojai užkonservavo elektronines apsaugos sistemas, kurioms esą niekas neturėjo pakenkti ir jos šiandien turėtų patikimai veikti, kaip ir anksčiau.

Nepaisė perspėjimų

Prieš keletą metų Lietuvos banko ekspertai nusprendė, kad į Vakarų Lietuvos regioną vežioti grynus pinigus iš Vilniaus ir Kauno geriau nei uostamiestyje turėti saugyklą, įrengtą pagal paskutinį technikos žodį.

Toks sprendimas ir priimtas optimizuojant geografiškai plačiai išdėstytą saugyklų tinklą.

Paskelbta, jog likutinė saugyklos vertė – 18,6 mln. litų. Taigi Klaipėdos padalinio turtą Lietuvos bankas perleido Valstybės turto fondui.

O prieš du mėnesius, pradėjus reorganizaciją, Turto fondas su visais turimais objektais atiteko Turto bankui, kuris dabar ir išnuomojo kadaise uždarytos saugyklos patalpas eurų saugojimui.

Buvęs Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus vadovas Evaldas Lukauskas, sužinojęs, kad saugykloje vėl saugomi pinigai, visai dėl to nenustebo.

"Manęs niekas neklausė, kai dar 2011 m. sakiau, kad saugyklos vėl prireiks prieš euro įvedimą. Ir prireikė. Jokių racionalių paaiškinimų, kodėl buvo uždarytas šis banko skyrius Klaipėdoje, lig šiol neturiu", – tvirtino E.Lukauskas.

Prašymai nepadėjo

Prieš dvejus metus situaciją beviltiškai mėgino gelbėti Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, uostamiesčio verslininkų vardu kreipęsi į Lietuvos banko vadovybę ir prašydami neuždaryti Klaipėdos skyriaus bei pateikę svarius argumentus. Tačiau į tai atsižvelgta nebuvo.

Tada buvo aiškinama, kad Klaipėdos skyrius apdoroja mažiausiai (17 proc.) viso šalies grynųjų pinigų srauto, čia veikia 1 iš 8 Lietuvos banko saugyklų. Esą analizė parodė, jog tik pusę pajėgumų panaudojančiai Klaipėdos saugyklai tenkantį grynųjų pinigų srautą nukreipus kitiems Lietuvos banko padaliniams, šie tą patį darbą atliktų nedidindami darbuotojų skaičiaus. Tikėta, kad toks žingsnis leis sutaupyti.

Klaipėdos skyriaus bendros išlaidos kasmet sudarė beveik 4 mln. litų. Iš 44 skyriaus darbuotojų tik 11 darbuotojų, arba vos ketvirtadalis, atliko pinigų tvarkymo darbus.

Kiti trys ketvirtadaliai vykdė minėtas administravimo, apsaugos ir ūkio funkcijas.

Skyriaus veiklos nutraukimas neabejotinai turėjo įtakos Klaipėdos skyriaus paslaugomis besinaudojantiems komerciniams bankams ir jų samdomoms pinigų gabenimo bendrovėms. Tačiau su permainomis teko susitaikyti.

Pastatas pirkėjų nedomina

Kol saugykla buvo Valstybės turto fondo žinioje, Lietuvos banko pastatą ir šalia jo esančius du žemės sklypus Klaipėdoje bandyta parduoti keturis kartus. Ir visus – nesėkmingai, nes objektas nesudomino nė vieno pirkėjo.

Valstybės turto fondas Naujojoje Uosto gatvėje esantį pastatą ir žemės sklypus pardavinėjo už 4,99 mln. litų. Tai yra beveik 4 kartus mažiau nei likutinė pastato vertė. Privatizavimo komisija neketino sumažinti pastato kainos, bet pirkėjams bandė siūlyti jį pirkti išsimokėtinai.

Sumą už įsigytą statinį ir žemės sklypus siūlyta sumokėti per pusantrų metų. Tačiau galimų pirkėjų ir tai nesudomino.

"Tai – labai specifinis pastatas, skirtas dideliam grynųjų pinigų kiekiui saugoti. Kai šią saugyklą statė 1999 m., vieta šalia uosto pasirinkta neatsitiktinai. Naujus litų banknotus, kuriuos gamino užsienyje ir atgabendavo laivais į Lietuvą, buvo labai patogu, saugu ir netoli atvežti būtent į šią saugyklą", – pasakojo buvęs šio banko skyriaus tarnautojas.

Buvo atsižvelgta į tai, kad plačia Naujojo Uosto gatve nesunku manevruoti dideliems sunkvežimiams su konteineriais, pilnais pinigų. Tam buvo specialiai įrengtas didžiulis saugyklos kiemas, aklini vartai.

Teigiama, kad visą tą laiką, kai buvo atvežami naujai pagaminti litai, neatsitiko nė vieno incidento, viskas vykdavo esą labai sklandžiai, idealiai pagal planą. Apsauga buvo išskirtinė – ir techninė, ir fizinė. Tvirtinama, kad pastatas – viena moderniausių pinigų saugyklų Baltijos šalyse, kurią vėl bus bandoma parduoti kitų metų pradžioje.

"Kol Vyriausybė nepatvirtino perimto iš Turto fondo parduodamų objektų sąrašo, tol negalime pradėti jų pardavinėti. Taigi sustabdyti bet kokie pardavimai, todėl realiai šį pastatą mėginsime parduoti ne anksčiau nei kitų metų vasarį", – teigė A.Burkovskis.

Faktai ir skaičiai

Šių metų birželio viduryje Lietuvos monetų kalykloje pradėtos kaldinti 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 euro centų bei 1 ir 2 eurų monetos su Vyčiu. Jų iš viso planuota pagaminti milijoną.

Skaičiuojama, kad Lietuvai iš viso reikės 370 mln. vienetų įvairaus nominalo eurų monetų bei 132 mln. vienetų eurų banknotų.

Euro įvedimui reikalingus 132 mln. vienetų eurų banknotų Lietuvos bankas pasiskolino iš Vokietijos Bundesbanko. Jie į Lietuvą atgabenti oro linijomis trimis etapais – spalio 22, 29 d., o lapkričio 12 d. atgabenta trečioji ir paskutinė euro banknotų siunta.

Lietuvos banko duomenimis, visas 114 t Lietuvai numatytas eurų banknotų kiekis saugiai pristatytas į saugyklas.

Pasak Lietuvos banko atstovų, šis transportavimas buvo vykdomas vadovaujantis Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytais reikalavimais – tik oro keliu, eurų banknotus transportuojant ECB akredituotomis oro linijomis (Lietuvos atveju – tai Vokietijos oro linijos "Lufthansa", kurios personalo patikimumas buvo tikrinamas) arba kariniais lėktuvais.

Vienos eurų banknotų siuntos atgabenimas oro keliu į Lietuvos oro uostus, įskaitant minėtos siuntos draudimą, Lietuvos bankui buvo įkainotas remiantis "Lufthansos" oro linijų taikomais standartiniais įkainiais už 1 kg siuntos. Kitaip tariant, kiek kainavo eurų atgabenimas į Lietuvą – valstybės paslaptis.

Nuo lapkričio banknotai jau paskirstyti bankams, o gruodį jie bus pradėti gabenti prekybininkams ir paslaugų teikėjams.

Nuo vakar, gruodžio 1-osios, pradėti pardavinėti lietuviškų euro centų ir eurų monetų rinkiniai. Vieną rinkinį sudaro 23 visų nominalų eurų monetos. Jų bendra vertė bus 11,59 euro. Rinkinį galima įsigyti sumokėjus 40 litų – tokia rinkinio eurų vertė.

Lietuva eurą įsives 2015 metų sausio 1-ąją.