Apie darbą
Pašaukimą dirbti su slauga susijusį darbą jutau nuo pat vaikystės. Vaikystėje, kai gyvenome senamiestyje, slaugiau kačiukus, balandžius. Tad Dievas man tikrai duoda daug, man pasiseka – ką darau, tas pavyksta. Tikiuosi, kad ateityje slaugytojo profesija taps prestižine. Prie visų savo veiklų nepaminėjau, kad šiuo metu esu ir studentė Klaipėdos universitete. Studijuoju sveikatos priežiūros vadybos magistrą, nes norėčiau, kiek įmanoma mano jėgoms, padaryti pokytį, kad slaugytojo diabetologo specializaciją išplėstų ir podologijos žinias imtų pritaikyti ligoninėse. Turiu tokį tikslą ir tikiu, kad šios žinios padėtų sumažinti hospitalizacijos trukmę, išvengti galūnių amputacijų ir kitų komplikacijų. Kitos šalys naudoja šias žinias, ir žmonėms taip išgelbėjamos galūnės, ypač sergantiems cukriniu diabetu. Mūsų šalis neturi žinių ir priemonių, kurios kitose šalyse yra jau daugiau nei 40 metų. Tam ruošiami specialistai, kurie dirba pagal specialias programas, technologijas. Mano misija – šias idėjas įgyvendinti savo profesinėje veikloje, ypač slaugytojo diabetologo srityje. Šiuo metu rašau magistro darbą apie podologijos paslaugų modelio kūrimą ir tikiu, kad jei pavyks jį pritaikyti praktikoje, tai prisidėsiu prie geresnės žmonių gyvenimo kokybės.
Apie šeimą
Turiu sūnų, jis jau didelis, jam 18 metų. Šiais metais jis baigs gimnaziją, planuoja studijuoti mediciną.
Apie pomėgius
Kiekvieną dieną nueinu 10 tūkst. žingsnių ir dalinuosi savo žiniomis su sekėjais socialiniuose tinkluose, tad stengiuosi, kad mano laisvalaikis įkvėptų kitus prisidėti prie savo sveikatos gerinimo. Esu už sveiką gyvenimo būdą ir mitybą. Taip pat mokau cukriniu diabetu sergančius pacientus sveikos mitybos principų. Labai dažnai darau įvairius eksperimentus, pavyzdžiui, užsidedu nuolatinį gliukozės matuoklį ir išeinu pasivaikščioti. Noriu parodyti, kad vaikščiojimas gali labai pagerinti sveikatą. Vaikščiodama taip pat rodau įvairias pasivaikščiojimams tinkamas vietas Klaipėdoje. Kadangi turiu sekėjų visoje Lietuvoje, jie vaikšto kartu su manimi ir atsiunčia nuotraukas, kad nuėjo 10 tūkst. ir daugiau žingsnių per dieną. Toks mano laisvalaikis. O šiaip aš labai myliu jūrą. Tačiau kadangi netrukus baigsiu magistro studijas, dirbu, savanoriauju ir skaitau paskaitas, tad laisvalaikiui lieka ne tiek ir daug laiko. Be to, sportuoju, lankau baseiną, jogą. Turiu daug knygų, kurias planuoju perskaityti, bet tik po studijų, nes dabar esu susikoncentravusi į jas.
Apie Klaipėdą
Esu architekto restauratoriaus dukra, užaugau Klaipėdos senamiestyje, todėl meilė kiekvienam senamiesčio akmeniui ir sienai manyje įdiegta dar vaikystėje. Vietoj smėlio dėžės laiką leisdavau restauruojamuose pastatuose, po kuriuos landžiodavau. Tad jaučiu meilę senamiesčio istorijai. Nors esu gyvenusi ir dirbusi užsienyje, mane visada traukė Klaipėda, todėl norėjau, kad ir mano vaikas augtų būtent čia.
Gyvenimo kredo
Elgtis su kitais taip, kaip norėtumei, kad elgtųsi su tavimi – sąžiningai.
Apie „Metų klaipėdietės“ konkursą
Manau, kad jeigu man pasisektų laimėti, šis konkursas atvertų platesnes galimybes įgyvendinti mano minimas programas ir padėtų garsiau kalbėti apie reikalingus pokyčius diabeto prevencijos bei pėdų priežiūros srityje. Yra daug specialistų, kurie mokosi ir nori kurti pokyčius, tačiau dažnai susiduriama su įvairiomis kliūtimis – trūksta techninių priemonių, o sergančiųjų cukriniu diabetu nuolat daugėja. Statistika rodo, kad kasmet diagnozuojama vis daugiau naujų atvejų, taip pat ir tarp vaikų, todėl organizacijos, tokios kaip „Diabeto IQ“ klubas, atlieka labai svarbų darbą. Norėčiau iškelti į viešumą problemas, kurios dažnai lieka nutylėtos. Sergantys žmonės negali laukti, jiems reikia pagalbos čia ir dabar. Cukrinį diabetą galima vadinti pandemija, tad ypač svarbu, kad žmonės gautų patikimą informaciją ir mokytųsi valdyti ligą, o ne remtųsi vien atsitiktiniais interneto šaltiniais. Stengiuosi atsakyti į žmonių klausimus socialiniuose tinkluose. Tikiu, kad tik dirbdami kartu su specialistais galime pasiekti didesnių rezultatų. Kuo daugiau žmonių padėsime, tuo mažiau ligonių turėsime ateityje. Šis konkursas man taip pat yra stiprus palaikymo ženklas. Žmonių balsai, palaikymas ir matomas susidomėjimas suteikia motyvacijos dar labiau stengtis. Tokie įvertinimai padeda stiprinti pasitikėjimą ir primena, kad pokyčius galime kurti kartu. Norisi pasakyti, kad reikia daryti kartu, nelaukti, kad už tai būtų koks nors įvertinimas. Gyvenimą kuriame patys, dalindamiesi šiluma su kitais.
Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja garbės mecenatui „Mūsų laikas“, pagrindiniams rėmėjams: „Bastionų namai“, „Vlantana“, „Aldasta“, „Atostogų parkas“, „Bega“, rėmėjams: „Parsekas“, „KN Energies“, „Švyturys Go nealkoholinis“, „Klaipėdos Holivudas“, partneriams: Klaipėdos uostas, „Vaidenta“, „Nefrida“, „DFDS“, „Memelio miestas“, „Biofarmacija“, „Clinicus“, „VMG“, „Lotagma“, Vakarų Lietuvos krematoriumas, studija „Grožio evoliucija“.
