Į Lietuvą vakar sugrįžo iš ugnies nagų kelte išgelbėti žmonės. Jie dėkojo Dievui, kad liko gyvi, o pasitikti atvykę artimieji sunkiai tramdė ašaras. Tačiau grįžtančiųjų namo sulaukė ne visi. Vienas žmogus liko Kylio ligoninėje.

Keleiviai sugrįžo namo

"Linkiu niekam to nepatirti", – sakė vienas iš kelto keleivių Juozas Korsakas. Kelte, iš Kylio plaukusiame į Klaipėdą, jis buvo su 28 m. sūnumi Vyčiu Korsaku. Abu vyrai džiaugėsi sveiki ir gyvi grįžę namo. "Mus išgelbėjo žmonių vienybė", – neabejojo V.Korsakas.

Kompanijos "DFDS Lisco" keltu "Lisco Gloria", kuriame šeštadienį po vidurnakčio kilo gaisras, keleiviai ir įgula vakar pasiekė namus. Pirmoji dalis keleivių – apie 70 žmonių – užsakytu lėktuvu į Lietuvą parskraidinti vakar rytą. Dauguma jų išlipo Palangoje. Jie buvo susodinti į "DFDS Lisco" autobusus ir išvežti namo.

10 žmonių tuo pačiu lėktuvu išskraidinti į Vilnių. Tarp grįžusių pirmuoju reisu buvo ir 25 mokinių grupė iš Šilutės su dviem savo mokytojais.

Dalis žmonių lėktuvu į Palangą vakar grįžo popietiniu reisu.

30 užsiliepsnojusio kelto įgulos narių, 67 vilkikų vairuotojai bei 16 plaukti keltu po nelaimės nepabūgusių keleivių į Lietuvą vakar vakare grįžo keltu "Lisco Maxima".

Siūlo psichologo paslaugas

Anot bendrovės "DFDS Lisco" Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovo Vaido Klumbio, tiems, kurių pasitikti neatvyko artimieji, buvo siūloma nakvynė uostamiesčio viešbutyje, tačiau pareiškusiųjų norą pasinaudoti šia galimybe nebuvo.

V.Klumbys pasakojo, kad bendrovė siūlė ir kitą pagalbą – apmokėti keleiviams kelionės išlaidas iki pat namų, taip pat nemokamas psichologo paslaugas.

Nukentėjo kūdikis

Gaisro metu nukentėjo 28 keleiviai. Tarp jų – 6 lietuviai. Sunkių sužalojimų žmonėms pavyko išvengti. Dauguma jų apsinuodijo smalkėmis, vienas susižalojo stiklo šukėmis.

Trys sužeistieji į ligoninę nuskraidinti sraigtasparniais.

Teigiama, kad tarp nuketėjusiųjų buvo ir aštuonių mėnesių kūdikis, kuris taip pat apsinuodijo smalkėmis. Medikai stebėjo mažylio būklę.

Iki vakar dienos pietų medikų priežiūroje Kylio ligoninėje buvo trys Lietuvos piliečiai. Iš jų du su likusia keleivių grupe autobusu buvo nuvežti į Sėnderborgo oro uostą Pietų Danijoje ir popiet išskraidinti į Lietuvą. Vienas asmuo liko gydytis toliau.

Įgula ramino

Gaisras kelte kilo apie  1.30 val. nakties iš penktadienio į šeštadienį. Dauguma keleivių tuo metu buvo besumingantys.

"Ruošiesi pailsėti, o čia netikėtai pajunti dūmelių kvapą. Iš pradžių tai jokių įtarimų nesukėlė. Tačiau kažkas pradėjo šaukti, kad degame. Dar sudrausminau, kad taip juokauti nevalia. Tačiau netrukus pro langelį savo akimis išvydome liepsną", – pasakojo J.Korsakas.

Vyriškio sūnus čiupo, ką galėjo. Pirmiausia – dokumentus. Tačiau kompiuteris ir kuprinė liko kajutėje. Laiko susirinkti visus daiktus – pritrūko.

Žmonės iššoko per bortą

Vyrai teigė garso sirenos negirdėję. Esą aliarmą ėmė kelti patys žmonės. Tuo metu kelto įgula įtikinėjo, kad situacija kontroliuojama.

"Buvo bandoma sudaryti įspūdį, kad gaisras lokalus ir kad jis netrukus bus užgesintas. Tačiau man pasirodė be galo keista, kad niekas negriebia gesintuvų. Dūmų daugėjo akimirksniu, jų buvo tiek daug, kad atsitūpėme ant žemės – kitaip nebuvo kuo kvėpuoti. Iš pradžių įgula mums liepė likti savo vietose. Trūko oro, todėl vyrai jau norėjo pradėti daužyti langus, bet kaip tik tada gavome leidimą lipti ant denio", – prisiminimais dalijosi V.Korsakas.

Visiems keleiviams buvo išdalytos gelbėjimosi liemenės, paskubomis suteiktas instruktažas. Tačiau daugelis liemenę rankose laikė pirmą kartą ir nesuprato, nei kaip ją apsivilkti, nei kaip įjungti lemputes.

"Buvo labai didelis susikalbėjimas, tarpusavio pagalba. Vieno vyro klausiau – ar jūs mokate elgtis su liemene? Jis atsakė, kad ne, bet supranta, kaip viskas turėtų veikti. Kažkas patarė suplėšyti antklodes ir sudrėkintus skudurėlius dėti prie burnos ir nosies. Kažkas ant denio pylė vandenį, nes jau darėsi karšta. Tėtis nusidegino koją. Trys žmonės iššoko per bortą, nes laivo grindys nuo karščio susmego į apačią. Jiems neliko kitos išeities, kaip šokti per turėklus į vandenį. Kiek žinau, juos ištraukė vokiečiai su sraigtasparniais", – pasakojo V.Korsakas.

Bijojo, kad valtis perlūš

Pirmiausia į valtį buvo susodinti moterys ir vaikai. "Niekas nelipo per galvas. Jei vaikai, tai vaikai – nebuvo brovimosi, prieštaravimų", – sakė degusiame kelte plaukęs vaikinas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad pats valčių leidimo į vandenį procesas toli gražu nebuvo sklandus.

"Pirmoje valtyje buvę žmonės net bijojo, kad beleidžiant ji perlūš, nes svirduliavo į visas puses ir bent tris kartus atsidaužė į laivo bortą. Taip atsitiko dėl to, kad grandinės buvo ne atleistos, kaip kad turi išsivynioti lynas, bet nukirstos. Antroji valtis leidosi sėkmingiau, bet ir tai su pačių keleivių pagalba. Vienas vyriškis prie valties prijungė mašinos akumuliatorių", – keleivių darbą petys petin nušvietė V.Korsakas.

Chaosui nebuvo laiko

Nuo gaisro pradžios iki žmonių evakuacijos praėjo apie 30 min. Kol buvo laive, žmonės sprogimo negirdėjo, nors žinojo, kad įgulos vadintas lokalus gaisras išplito – degė sunkvežimiai, mašinos, net kuro talpyklos.

Supleškėjo ir Korsakų automobilis su jame buvusiomis itališkomis prekėmis. Vyrai pasakojo išgyvenę košmarišką naktį, tačiau būnant įvykių epicentre to nejautė. "Susikaupi, sutelki mintis ir chaosui nėra laiko. Tikrąjį nakties siaubą įvertinau tik kitą dieną per televiziją žiūrėdamas reportažus. Būdamas avarijos vietoje galvojau: "Negaliu leisti, kad į Lietuvą grįžtų dvi urnos", – prisipažino V.Korsakas.

Iš kelto keleiviai pirmiausia buvo nugabenti į sporto salę, kur ir pernakvojo. Kitą dieną jie buvo perkelti į viešbutį. "Ten maitino be pertraukų", – šypsojosi V.Korsakas.

Nesutampa keleivių skaičiai

Iš pradžių buvo skelbiama, kad laivu plaukė 236 žmonės – 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai.

Tačiau Vokietijos policijai apklausus ir suregistravus iš degančio kelto išgelbėtus žmones, paaiškėjo, kad evakuoti 249 keleiviai – 13 žmonių daugiau nei buvo plaukusiųjų sąraše.

Bendrovę "DFDS Lisco", kuriai priklausė keltas, valdančios įmonės "DFDS" komunikacijos vadovas Gertas Jakobsenas tvirtino, kad policijos pateikti išgelbėtųjų skaičiai tikslūs. Jis negalėjo pasakyti, kodėl šie duomenys skiriasi. Tai bus aiškinamasi.

Dauguma keleivių – 178 – buvo lietuviai. Keltu taip pat plaukė Vokietijos, Estijos, Latvijos, kai kurių šaltinių teigimu – Danijos, Lenkijos, Argentinos piliečių.

Sprogo sunkvežimis?

Gaisras iš Kylio į Klaipėdą plaukusiame kelte "Lisco Gloria" kilo šeštadienį po vidurnakčio. Laivas tuo metu buvo 26 jūrmylės nuo Kylio uosto, į šiaurę nuo Šlezvigo – Holšteino žemės Fehmarn'o salos.

Pranešama, kad gaisras kilo viename iš viršutinių denių. Spėjama, jog užsidegė ir sprogo vienas iš sunkvežimių. Manoma, jog taip atsitiko dėl techninio gedimo.

Užuominų, kad tai teroro išpuolis, nėra, tačiau šią versiją tiria vokiečių pareigūnai.

V.Klumbys tvirtino, jog kol kas bendrovė nėra gavusi jokių oficialių žinių iš Vokietijos pareigūnų apie gaisro priežastis.

Gaisras baigiamas gesinti

Gaisras, kuris ilgiau nei 30 val. siautėjo su Lietuvos vėliava plaukiojančiame automobilių kelte, šiuo metu stovinčiame Danijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, sekmadienį buvo praktiškai numalšintas, pranešė Danijos karo laivyno pareigūnai.

"Laive nebesimato liepsnų, tik kyla dūmai, kurių daug mažiau nei vakar", – Danijos jūrų pajėgų operatyvinės vadavietės budintis karininkas sakė naujienų agentūrai AFP.

Kelte "Lisco Gloria", kuriame yra 200 t degalų, vėliau sekmadienį apsilankys ugniagesiai, patikrinsiantys, ar jo viduje niekas nebeliepsnoja, taip pat išpumpuosiantys viduje susikaupusį vandenį, siekiant stabilizuoti laivą ir užtikrinti jo plūdrumą.

"Ši operacija nebėra paieškos ir gelbėjimo – dabar tai aplinkos apsaugos operacija", – aiškino kariškis.

Danijos pareigūnai šeštadienį pranešė, jog degalų iš Lietuvos kelto neišsiliejo.

Laivas "Lisco Gloria" buvo apdraustas. Bendrovė "DFDS Lisco" turi dar tris keltus, kurie iš Klaipėdos vyksta į Kylį, Zasnicą Vokietijoje ir Karlshamną Švedijoje.

V.Klumbys pabrėžė, kad susisiekimas su aptarnaujamais maršrutais neturėtų sutrikti. Dabar maršrutą Klaipėda–Kylis aptarnauja keltas "Lisco Maxima".