Kretingos miesto seniūnija sutvarkymo darbų ėmėsi dėl kelių priežasčių, pirmiausia norėta atverti lurdą lankytojams.

Sovietmečiu pastatytos grotos buvo išmontuotos. Įrengtas apšvietimas, senos plytelės buvo pakeistos naujomis, tvarkomi tilteliai, montuojami nauji suoliukai, šiukšliadėžės. Kitąmet planuojama tvarkyti upės vagą.

Aikštelę prie lurdo buvo būtina tvarkyti, nes borteliai buvo aukštoki, už jų kliuvo ne tik pensininkai, bet ir jauni kretingiškiai.

"Skaičiau ir aš tuos pasipiktinimus feisbuke. Nė vienas darbas Kretingoje nepraeina be tokios priekaištų lavinos. Kai gėlynus kūrėme, taip pat pylėsi priekaištai. Aš siūlyčiau kol kas palaukti bendro vaizdo ir tada įvertinti", – kalbėjo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.

Pasak seniūnės, dėl trinkelių spalvos vietiniams reikėtų kreiptis į miesto architektą.

"Nufotografuota taip, lyg atrodytų, kad padaryta pakelta aikštelė. Nieko panašaus. Buvo senos pilkos plytelės, pilką spalvą ir parinkome. Atsiras laiptai, metaliniai juodi turėklai, va tada visas vaizdas ir bus. O įrengus apšvietimą, viskas dar gražiau atrodys", – aistras ramino seniūnė.

Kretingos miesto infrastruktūrai gerinti iš savivaldybės biudžeto šiais metais buvo skirta 100 tūkst. eurų, iš jų 75 tūkst. – Kretingos lurdui tvarkyti.

Lurdas buvo pastatytas 1933 m. Jo atidarymo ceremonijoje dalyvavo tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

Šis lurdas sumanytas 75-ųjų Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Prancūzijoje esančiame Lurde metinių proga.