Grupė klaipėdiečių kreipėsi į miesto vadovus dėl galimybės priešmokyklinukams ir pradinukams per karantiną mokytis namuose.

Esą vyresniųjų klasių moksleiviai ugdomi nuotoliniu būdu, o pradinukai turi eiti į mokyklas. Tai, kai kurių tėvų manymu, – neteisinga.

"Dalyje šeimų susiklosto situacija, kai vienas ar keli pradinukai tampa vieninteliai, kurie yra teisiškai priversti būti nuolatiniame kontakte ir rizikuoti ne tik savo, bet ir savo šeimos narių (ypač, jei tarp jų yra rizikos grupei priklausančių asmenų) sveikata", – rašoma klaipėdiečių kreipimesi į miesto vadovus.

Pabrėžiama, kad dalis tėvų gal ir neturi galimybių nevesti vaikų į mokyklas, esą yra ir socialinės rizikos šeimos, kurios negali užtikrinti ugdymo kokybės, tačiau dalis žmonių nori savo vaikus mokyti namie ir prašo miesto vadovų "pagal galimybes išspręsti šią teisinę problemą".

Tokie klaipėdiečių pageidavimai sunkiai suprantami "Gilijos" pradinės mokyklos vadovei Renatai Mikienei.

"Nežinau, kodėl jie taip galvoja, gal jų vaikų mokykloje yra sudėtinga situacija, daug sergančiųjų. Mūsų mokykloje izoliacijoje vaikų yra nedaug. Pavieniai tėvai kreipėsi dėl galimybės atžalas mokyti namuose, atskirais atvejais tokios sąlygos buvo sudarytos. Kiekvienai šeimai atradome sprendimą, paliekant vaiko teisę į mokymąsi. Mokėme nuotoliniu būdu, buvo blogai, dabar – vėl blogai. Šiaip tai nežinau, dėl ko reikėtų kelti visuotinę sumaištį", – stebėjosi R. Mikienė.

Be to, norint organizuoti tokį mišrų ugdymą, reikėtų pastatyti specialias kameras, kad vaikai, esantys namuose, matytų vaizdą klasėje.

O šiai įrangai Klaipėdoje reikėtų bent 10 tūkst. eurų.

"Mokyklos neturi techninių resursų organizuoti mišrų – kontaktinį ir nuotolinį ugdymą. Bet dar didesnė problema yra ta, kad šis klausimas net ne savivaldybės kompetencija. Tik Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovas, šiuo atveju sveikatos apsaugos ministras, gali priimti tokį sprendimą. Savivaldybė tokių galių neturi", – pabrėžė mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.