Žala – už tūkstančius

Miesto biudžeto pinigais šiemet jau valyti devyni objektai. Tačiau tai tik – savivaldybės valdomas turtas.

Kiek žalos pridaroma privačiam turtui, sunku net nuspėti.

Neseniai į policiją dėl padarytos žalos kreipėsi viena bendrovė iš Liepų gatvės.

Įmonė pranešė, kad grafičiais išpaišytas įmonei priklausantis pastatas. Policijai įvardinta, jog bendrovei padaryta 2 tūkst. eurų žala.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė patikino, kad šiemet grafičių piešinių valymui jau išleista 9,5 tūkst. eurų.

„Pernai, per visus metus, buvo išleista 9,3 tūkstančio. Tačiau lyginant su praėjusiais metais, objektų šiemet aprašinėta mažiau. Šiemet didelę dalį išlaidų, apie 7 tūkst. eurų, sudarė visos Herkaus Manto gatvės viaduko sienos perdažymas“, – tikino I. Kubilienė.

Siaubia viską iš eilės

Miesto tvarkymo skyrius suskaičiavo daugybę objektų, kuriuos šiemet reikėjo valyti.

Grafičiai buvo valomi Danės skvere, Skulptūrų parke.

Jais buvo išterlioti suoliukai, šiukšliadėžės, betoninės sienelės.

Vandalai siautėjo ir miesto centre. „Išpaišyti pavieniai objektai, pavyzdžiui, varpas“, – šiurpo I. Kubilienė.

Nuo grafičių nukentėjo pėsčiųjų tiltas, esantis Priestočio, S. Dariaus ir S. Girėno, Šaulių gatvių sankirtoje.

Vandalai niokojo Sąjūdžio parko suoliukus, šiukšliadėžes, betonines sieneles.

Keverzones teko valyti nuo kai kurių Atgimimo aikštėje esančių elektros skydinių.

Miesto darkytojai nesibijo net itin viešų vietų, kurias stebi vaizdo kameros.

Savivaldybei teko valyti raudonų plytų sieną, esančią Vytauto gatvėje, netoli savivaldybės pastato.

Niokotojai siautėjo ir prie jūros. Buvo aptikta, kad išpaišyta Girulių autobusų stotelė.

Aiškėja, kad biudžeto pinigus teko leisti net ir po viešų savivaldybei priklausančios įstaigos rengtų renginių.

Aiškėja, kad specialių paslaugų prireikė po Kaziuko mugės. Teko samdyti rangovą, kad būtų nuvalytas grindinys.

Didžiausias darbas buvo prie Herkaus Manto gatvės viaduko esančių betoninių sienų perdažymas.

Erdvė: neaišku, ar Artojo gatvėje esanti legali grafičių mėgėjų erdvė padeda sutramdyti terliotojų užsidegimą piešti bet kur. Bet čia jie gali viską daryti legaliai. / V. Jašinskaitės nuotr.

Išpuoliai kartojasi

Liepų gatvėje vieno privataus pastato savininkai tikino jaučiantys nuoskaudą dėl antrą kartą suniokoto fasado.

„Apipiešia ir vis apipiešia. Dabar vėl viskas išterliota. Vieną kartą aš pamačiau savo akimis Liepų gatvėje tuos berniukus, kurie piešia. Bet tą kartą juos sučiupome prie kito namo. Kvietėme policiją, pareiškimą užregistravo. Tačiau praėjo kiek laiko ir vėl matėme naujus piešinius. Piešia ir piešia jie ten“, – pasakojo vienos įstaigos atstovė iš Liepų gatvės.

Šalia Liepų 39-uoju numeriu pažymėto pastato, kuris nuo vandalų nukenčia jau antrą kartą, yra Prano Domšaičio galerija.

Prie šio pastato esanti elektros skydinė išpaišyta tokios pat spalvos dažais, kaip 39-uoju numeriu pažymėtas pastatas.

„Tikėtina, kad jie eina per visą gatvę ir tais pačiais dažais terlioja. Jau net galima atpažinti pagal spalvą ir braižą. Dar seniau mūsų pastatas taip pat yra buvęs apipaišytas. Mokėjome už paslaugas, perdažyti teko. Ir vėl viskas iš naujo. Labai pikta“, – pripažino įstaigos atstovė.

P. Domšaičio galerijos aplinkos prižiūrėtoja Sigita Palankienė piktinosi, kad daug jėgų kainuoja aplinkos tvarkymas.

„Tie vaikigaliai nemyli savo miesto. O aš savo miestą ir savo darbą myliu“, – atsiduso moteris.

Galerijos prieigose kiekvieną rytą šią moterį galima išvysti pavyzdingai tvarkant aplinką – tai ji šluoja laiptus, tai rudenį grėbia lapus. Akį visada traukia tai, kad darbas jos rankose tirpte tirpsta.

O galerijos vidiniame kieme klesti šios moters prižiūrimos rožės ir gėlynai.

„Aš nežinau, kaip su tuo kovoti. Tai – auklėjimo spragos. Jei kiekvienas savo darbą mylėtų, aplinka tikrai daug gražesnė būtų“, – pastebėjo moteris.

Mano supratimu, jie jaučiasi nebaudžiami.

Iškėlė keturias bylas

Uostamiestyje daugybė vietų, kuriose matyti ne tik piešiniai, bet ir grafičių mėgėjų autoriniai parašai.

Labai panašu, kad ne visi pastatų savininkai skuba valyti keverzones, ne visi susizgrimba apie tai pranešti ir policijai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, 2024 m. nuo sausio 1 d. iki birželio 20 d., mieste dėl grafičiais išterliotų objektų pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai.

Bylos pradėtos pagal Baudžiamojo kodekso 284 str.

Kodeksas byloja, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pernai dėl tokio pobūdžio nusikalstamų veikų pradėti 35 ikiteisminiai tyrimai.

Iš jų – 32 pagal viešosios tvarkos pažeidimus. Trys bylos pradėtos dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tas, kas sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

V. Jašinskaitės nuotr.

Jaučiasi nebaudžiami

Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė pripažino, kad mieste siaučia jaunuoliai, kuriems itin niežti rankos.

„Ne tik namai, fasadai, suoliukai, bet ir kelio ženklai apipaišomi. Kažkam tikrai labai niežti rankos. Terliotojai. Jaučiame tą latentiškumą. Gal daugelis žmonių ir nesikreipia, nes registruojama ne itin daug pareiškimų dėl grafičių. Bet pernai statistika buvo kur kas grėsmingesnė“, – pastebėjo R. Bekėžienė.

Miesto policijos vadovė spėjo, kad ikiteisminių tyrimų gali būti mažiau dar ir dėl to, nes kai kuriuos paauglius pavyko sučiupti.

„Gal padėjo tai, kad buvo pasikalbėta? Sudėtinga nustatyti tuos terliotojus, jei nepavyksta čia ir dabar jų pagauti. Įrodyti paskui sunku“, – pripažino R. Bekėžienė.

Vis tik policijos patruliams yra pavykę sučiupti nepilnamečius, lakstančius po miestą vėlyvu laiku su dažų balionėliais rankose.

„Vaikinai buvo sulaikyti. Bet dėl to, kad jie nepilnamečiai, negalime taikyti sankcijų. Mano supratimu, jie jaučiasi nebaudžiami“, – pastebėjo R. Bekėžienė.

Trūksta saviraiškos?

R. Bekėžienė tikino, kad kovoje su grafičių mėgėjais vertėtų jėgas suremti su saviraiškos centrais.

„Jei yra erdvės, kur jie legaliai gali tuo užsiimti, ten galima rasti piešinių pavyzdžius. Galima paanalizuoti tam tikrą braižą“, – svarstė R. Bekėžienė.

Vis tik aiškėja, kad grafičių mėgėjai kartais net rungtyniauja, kas daugiau paliks savo parašų ar piešinių.

„Lyg būtų koks žaidimas, lyg puikuotųsi, kas daugiau vietų pažymės. Jaučiasi toks susireikšminimas. O iš tiesų tai yra turto gadinimas ir darkymas“, – stebėjosi R. Bekėžienė.

Paaiškėjo, kad vis tik policijos pareigūnai seka veikėjų įkeliamus atvaizdus socialiniuose tinkluose.

Grafičių mėgėjų feisbuko grupes policininkai panaršo, kai reikia surinkti medžiagos tyrimui.

„Aš manyčiau, kad jų energiją jiems reikia leisti išlieti kažkur legaliai. Užsienyje yra tokių pavyzdžių, kai miesto valdžios leidimu skiriamos teritorijos, kur jaunimas gali pasireikšti. Taip sumažėja vizualinė tarša mieste. Visiškai mes to neišgyvendinsime. Bet tokių specifinių erdvių legalizavimas galėtų padėti“, – nuomonę išdėstė R. Bekėžienė.

Miesto policijos vadovė priminė, kad padarius žalą svetimam turtui iki 150 eurų, taikoma administracinė atsakomybė. Viršijus šią sumą, pradedama baudžiamoji byla.

Rasa Bekėžienė / Policijos nuotr.

Alternatyvų yra

Vis tik Klaipėdoje yra tokia erdvė, kur grafičių mėgėjai gali reikštis nevaržomai.

Artojo gatvėje veikia gatvės meno parkas.

Į šią teritoriją organizatoriai kviečia laisvai rinktis grafičių gerbėjus, čia yra skirta legali vieta jų saviraiškai.

„Ateik kada nori ir paišyk. Atsižvelgk, kas aplink nupiešta. Piešk ten, kur matai, kad galėtum geriau. Pagarba vienas kitam“, – tokias taisykles jaunimui yra išdėstę organizatoriai.