Nors smulkiųjų kreditų išdavimo tvarka neseniai tapo griežtesnė, gyvi pavyzdžiai byloja, kad pasiskolinti kelis šimtus litų – vieni juokai net jokių pajamų negaunančiam bedarbiui. Tereikia tik geros fantazijos.

Baiminosi, kad pinigų negaus

Klaipėdietį Mindaugą nustebino nekontroliuojama smulkiųjų vartojimo kreditų išdavimo sistema.

"Taip susiklostė, kad neturėjau iš ko pasiskolinti pinigų. Tūkstantis litų gal ir ne pati didžiausia suma, tačiau mano giminėms ir draugams ji pasirodė neįkandama. Netrukus pasirašysiu darbo sutartį ir keliems mėnesiams išvyksiu į užsienį, o pinigų kelionei ir pragyvenimui iki pirmojo atlyginimo neturėjau", – kalbėjo Mindaugas.

Vaikinas tikino nebijojęs pinigų skolintis internetu. Vienintelis dalykas, kuris jam nedavė ramybės, buvo žiniasklaidoje girdėta informacija esą žaibiškų kreditų išdavimo tvarka neseniai tapo gerokai griežtesnė.

"Nuolatinio darbo neturiu jau kurį laiką. Nerimą kėlė faktas, jog pinigų galiu ir negauti, o jų reikėjo verkiant", – teigė pašnekovas.

Įrašė išgalvotus skaičius

Klaipėdietis užsuko į vienos smulkiuosius kreditus dalijančios firmos interneto svetainę.

Mindaugas pasakojo, kad svetainėje būtina registracija, tačiau jam šios procedūros nebereikėjo – vaikinas jau anksčiau buvo ėmęs nedidelį kreditą.

Buvo paprašyta užpildyti lentelę apie savo namų ūkio pajamas ir finansinius įsipareigojimus.

"Į klausimą, ar planuojate per artimiausią mėnesį prisiimti naujų įsiskolinimų finansų įstaigoms ir kitiems asmenims, atsakiau – ne. Prie klausimo, kiek vidutiniškai pajamų gauna mano namų ūkis per mėnesį, parašiau 2 tūkst. litų ir pažymėjau, jog dirbu. Žodžiu, aplinkybių verčiamas pamelavau", – prisipažino Mindaugas.

Tvirtinant duomenis, buvo gautas atsakymas, jog asmens pajamos kreditui gauti nėra pakankamos. Netrukus vaikinas tariamo atlyginimo sumą padidino į 3 tūkst. litų. Po kelių minučių klaipėdietis gavo pranešimą, kad pinigai sėkmingai keliauja į sąskaitą.

Įmonės elgiasi ciniškai

Iš tiesų tai tokio kredito klaipėdietis gauti niekaip negalėjo, – neseniai Lietuvos bankas patvirtino naują atsakingo skolinimo ir mokumo vertinimo tvarką.

Nuo liepos 1 d. kredito davėjai, prieš sudarydami sutartį, privalo laikytis reikalavimo, kad vidutinės vartojimo kredito gavėjo įmokos dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvariųjų pajamų.

Be to, pačios kredito įmonės įpareigotos atsakingiau vertinti klientų mokumą.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka pripažino, jog papasakota istorija signalizuoja, kad egzistuoja dviguba problema: viena pusė neatsakingai skolina, o kita – nepagalvojusi apie pasekmes ima pinigus.

"Faktą, kad kredito įmonės tikrina ne visus vartotojų duomenis, Lietuvos bankas deklaravo viešai. Seimo rudens sesijoje pateiksime įstatymo projektą, kad kreditus teikiantieji negalėtų piktnaudžiauti įstatymų nuostatomis, nes šiuo metu klientų duomenis gali tikrinti tik prireikus. Vartojimo kredito bendrovės šią nuostatą interpretuoja skirtingai. Sieksime, kad informacija, gaunama iš klientų, būtų tikrinama be išimties", – žadėjo departamento direktorius.

Pasak jo, nagrinėjamos situacijos, vartotojų ar jų giminių pretenzijos byloja, kad tam tikra dalis kreditus dalijančių bendrovių elgiasi ciniškai. Dėl tos priežasties ir siūloma sugriežtinti šios srities reglamentavimą.

Po naujos tvarkos įsigaliojimo Lietuvos bankas yra numatęs atlikti kompleksinius bendrovių patikrinimus ir, radus kreditų išdavimo atvejų, kurie neatitinka įstatymo, įmonės bus baudžiamos finansiškai arba braukiamos iš kredito davėjų sąrašų.

Gavo jau ne vieną skundą

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininkas Liutauras Valickas teigė, kad įvardytas melagingų duomenų pateikimo pavyzdys – kvailumo viršūnė.

"Jis apgavo įmonę ir save. Tačiau net ir policija ar mokesčių inspekcija kartais apmulkinama – nesąžiningų žmonių pasitaiko visur. Vis dėlto tokių asmenų ar prasiskolinusiųjų kreditų rinkoje nėra daug", – akcentavo pašnekovas.

Jis teigė, kad kredito paslaugomis dažniausiai naudojasi žmonės, kuriems kitos įstaigos, skolinančios pinigus, padėti nėra pajėgios.

"Dažnai tai nedideliuose miesteliuose gyvenantys žmonės, turintys mažai apmokamus darbus, kuriems įvairioms buities reikmėms pritrūksta nedidelės sumos pinigų. Jiems galimybė kartais pasiskolinti kelis šimtus litų – gyvybiškai svarbi. Kredito įmonių paslaugomis naudojasi ir smulkieji verslininkai, dirbantys pagal patentus", – tikino L.Valickas.

Pasak jo, šio mėnesio pradžioje įteisinti pokyčiai atnešė daug neigiamų pasekmių. LSVKA valdybos pirmininkas tikino, kad žmonės, kurie tvarkingai atiduodavo kreditus, yra pasipiktinę, nes jų teisės ir galimybės buvo apribotos.

"Gavome ne vieno kliento skundą, kad asmenys, esant poreikiui, nebegali pasiskolinti pinigų, nors prieš mėnesį tai dar galėjo padaryti. Žmonės tikina, kad jie nebeturi alternatyvų gauti kreditą. Sąmoningai pradėjome rinkti nusivylusių vartotojų duomenų bazę, kurią vėliau paviešinsime", – teigė L.Valickas.

"Pasikars visi kaimai"

LSVKA valdybos pirmininkas teigė, kad smulkiųjų kreditų rinka gyvuoja tik ketverius metus ir per šį laikotarpį procesai joje neturėjo galimybės nusistovėti – tam trukdė nuolatinis ribojimas ir veiklos griežtinimas.

"Esame smulkus verslas, nepaisant Lietuvos banko iš piršto laužtų pasisakymų, jog ši verslo sfera yra itin greitai auganti. Įdomu, kodėl niekas nesistengia suprasti, dėl ko tiek žmonių ja naudojasi? Ar 200–400 tūkstančių vartotojų yra visiški kvailiai? Tikrai ne. Jei žmogus neturi finansinių problemų, tokios paslaugos nesirenka", – kalbėjo pašnekovas.

Jis pasakojo, kad seniau reklaminis šūkis "iki algos" atspindėjo buvusią tam tikrą kreditą imančių vartotojų kategoriją – darbdaviai tyčiojosi iš darbuotojų ir laiku nemokėdavo algų, tačiau niekas iš valstybinių institucijų nesigilino, kad smulkieji kreditai dažnai yra socialinių problemų sprendimas.

"Žmogus nedidelę sumą pasiskolindavo kelioms savaitėms, o gavęs atlyginimą atiduodavo palūkanas. Kai Lietuvos bankas pradėjo riboti bendrą vartojimo kredito metinę normą, buvo atimta teisė pasiimti labai mažą sumą itin trumpam laiko tarpui", – piktinosi L.Valickas.

Jis patikino, kad ne kartą buvo kreiptasi į Lietuvos banką, prašant kvalifikuotai pažiūrėti į šį reiškinį. Tačiau, kaip teigė pašnekovas, buvo nueita populistiniu keliu, pasakant, kad tai piktžaizdė, kurią reikia operuoti.

"Išoperuokite. Uždrauskite kredito įmonių darbą ir pažiūrėsite, kiek žmonių pėsti išeis per pasienį ar pasikars visi kaimai, nes žmonės nebeturės kaip pragyventi", – kalbėjo L.Valickas.

Skolas atiduoda artimieji

Lietuvos bankas informavo, kad mažųjų vartojimo kredito davėjų paslaugomis 2012 m. pabaigoje naudojosi 185,1 tūkst. klientų. Iš jų 65,5 tūkst. asmenų – jaunesni nei 25 m. amžiaus.

Dviejose įmonėse jaunų asmenų dalis sudaro daugiau nei 50 proc. visų mažojo vartojimo kredito gavėjų skaičiaus.

Kaip teigė Lietuvos banko specialistai, nors statistika nerodo didelės priklausomybės tarp jaunų klientų dalies įmonėje ir vėluojamų grąžinti kreditų, tačiau dažnai jaunuolių paimtus kreditus grąžina ne jie patys, o artimieji.

"Tai, kad vis dar egzistuoja pakankamai didelė dalis jaunų asmenų, leidžia abejoti, ar mokumas ir galimybės grąžinti kreditą yra įvertinami tinkamai", – tvirtino specialistai.

Skaičiai ir faktai

Lietuvos banko duomenimis, mažuosius vartojimo kreditus 2012 m. teikė 37 įmonės, 2011 m. – 31 įmonė.

Per 2012 m. vartojimo kredito davėjams išmokėta 796,13 tūkst. mažųjų vartojimo kreditų ir paskolinta 309,66 mln. Lt, o vidutinis kredito sumos dydis sudarė 389 Lt.

2012 m. pabaigoje net 40,7 proc. likusių grąžinti kreditų sumos sudarė tie mažieji kreditai, kurių grąžinimo terminas buvo pratęstas.