Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės draudžia bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju.

Taip pat čia draudžiama naudoti kepsnines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė pasakojo, kad kartais gaisrus balkonuose sukelia patys gyventojai.

„Iš ugniagesių praktikos galime patvirtinti, kad kasmet gesinama dešimtys gaisrų, kai balkonuose užsiliepsnoja ten laikomos degios medžiagos (namų apyvokos daiktai ir t. t.). Viena dažniausių tokių gaisrų priežasčių – į atvirą balkoną įkritusi neužgesinta nuorūka (jeigu balkonas neįstiklintas pašaliniams ugnies šaltiniams į jį patekti labai lengva). Būna atvejų, kai gaisrą balkone sukelia patys gyventojai – tinkamai neužgesinę nuorūkos arba ją palikę gėlių vazone ar kitame degiame inde“, – teigė A. Maslauskienė.

Balkonai gali būti naudojami kaip avariniai išėjimai gaisro metu.

Tad balkone turėtų būti kuo mažiau namų apyvokos daiktų, kad kilus gaisrui būtų galima pro jį evakuotis.

„Reikia suprasti, kad ir didelis kiekis degių medžiagų balkone gali prisidėti prie gaisro išplitimo pastate. Kitas svarbus dalykas – balkonai gali būti naudojami kaip avariniai išėjimai gaisro metu. O jeigu balkonas perpildytas daiktais, juo pasinaudoti nebus galimybės. Taip pat reikėtų suklusti daugiaaukščiuose gyvenantiems gyventojams: kai kuriuose namų balkonuose yra įrengtos angos, skirtos evakuotis į gretimo buto balkoną. Tačiau dažnai gyventojai net nežino apie tokias numatytas saugumo priemones ir minėtas angas užkrauna daiktais, taip panaikindami avarinį išėjimą nelaimės atveju“, – akcentavo A. Maslauskienė.

Anot jos, artėja šventinis žiemos laikotarpis, kai taip pat neretai balkonuose kyla gaisrai dėl petardų ir fejerverkų naudojimo, o kilus net menkiausiam gaisrui balkone, jis žaibiškai persimeta ir į kitas patalpas.