Miškai jau knibžda grybavimo išsiilgusių žmonių. Kiekvienais metais besikartojančios istorijos, kai pasiklydę, ypač vyresnio amžiaus, grybautojai nebegali rasti kelio iš miško, verčia pareigūnus nerimauti, nors šį rudenį Klaipėdos regione pasiklydusiųjų jiems dar neteko ieškoti.

Kretingos rajonas – bene miškingiausias Vakarų Lietuvoje, todėl policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas patarė bet kurio amžiaus ir patirties gamtos mylėtojams išsiruošti į mišką tik iki galo įkrovus mobiliojo ryšio telefoną.

Būtų tobula, jei kiekvienas, eidamas į mišką, turėtų švilpuką.

"Patarimai turi būti logiški ir praktiški, o ne teoriniai. Būtų tobula, jei kiekvienas, eidamas į mišką, turėtų švilpuką. Bet ne tą molinį, kurį perka mugėje, o iš medžioklės ir žūklės prekių parduotuvės. Žinau, kad grybautojas ir švilpukas – nesuderinami dalykai, kaip ir tikėtis, kad į mišką kas nors nešis kompasą. Naivu tikėtis ir to, kad vyresnio amžiaus žmonės telefone susiinstaliuos programėlę, padedančią rasti kelią. Toks patarimas turbūt būtų kvailas", – svarstė komisariato viršininkas.

Svarbiausia – šiltai apsirengti, pageidautina ryškesniais rūbais, turėti vaistų, kuriuos paprastai vartoja, bent truputį vandens ir porą saldainių.

Dažnas eidamas į mišką yra įsitikinęs, kad susiorientuos pats, be pagalbinių priemonių.

"Gal ir būtų gerai, kad pagyvenę žmonės neitų į mišką po vieną, bet lietuviai yra tokie, kad gerų vietų nenori išduoti nei draugui, nei giminaičiui. Jei jau pasiklydo, svarbiausia nepanikuoti, skambinti, o jau mes nelaimėlius surasime. Sunkiausia ieškoti žmogaus, kuris namie paliko telefoną, o namiškiams pasisakė važiuojąs tiesiog į Darbėnų mišką. Dažniausiai pasiklysta žmonės, kurie nuo vaikščiojimo jau būna pavargę, nuovargis atima ne tik kojas, kai žmogus nebesusigaudo, kur yra, prasideda panika. Kol kas visus radome, todėl patariu neišsigąsti", – tikino A.Pužauskas.

Dažniausiai pasiklysta pagyvenę žmonės, kurie paprastai nėra apsirūpinę techninėmis priemonėmis.

Šią vasarą Kretingos rajono pareigūnai pasiklydusią senolę, išėjusią žemuogiauti į savo jaunystės vietas, rado po pusantros paros. Ji gulėjo aukštoje žolėje, lomoje, kuri sunkiai pastebima.

Kretingos rajone yra labai tankių miškų, kuriuos šukuojant galima nepamatyti žmogaus net už penkių metrų, o termovizorius pro vešlias medžių šakas nieko nefiksuoja.