„Pirmiausia medžiai atbunda Neringoje, ten – šilčiausios žiemos. Bet Neringoje klevų ir beržų mažoka. Vis dėlto tikėtina, kad jau savaitgalį ar kitą savaitę sula bus pradėta tekinti“, – pastebėjo T.Zaleckis.

Pirmieji pabunda klevai, tad klevų sula ir yra tekinama pirmiausia. Kai į pabaigą eina klevų sulos sezonas, imama tekinti beržų sula.

T.Zaleckis priminė, kad sulą tekinti galima iš medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų, ir ne plonesnių kaip 20 cm skersmens.

„Visuose valstybiniuose miškuose galima tekinti sulą, bet ji gali būti naudojama tik savo reikmėms. Nederėtų leisti sulos neprotingais kiekiais. Reikėtų priminti ir tai, kad sula yra gėrimas, mes jį geriame, tad sulą leisti reikėtų iš tokių medžių, kurie auga miške, o ne prie kelių. Sula yra tas pats vanduo, tik jame gausu ištirpusių mineralinių medžiagų“, – paaiškino T.Zaleckis.

Miškininkai perspėja, kad už netinkamai leidžiamą sulą gali grėsti baudos.

„Negalima leisti sulos įgręžiant į vieną medį kelis latakėlius. Tai nepataisomai nualintų medį“, – sakė T.Zaleckis.

Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių. Skylės sulai leisti gręžiamos iš šiaurinės pusės ne aukščiau kaip per metrą nuo žemės paviršiaus.

Skylių skersmuo neturi būti didesnis kaip 2 cm, o jų gylis kamienuose – 3 cm.

Kai sula baigia tekėti, medžio žaizdą būtina užtepti tirštu sodo tepalu ar derva ir užkimšti mediniu kaiščiu. Tada į medį nepateks parazitinių grybų ar bakterijų ir jis nepradės pūti.

„Mes apeliuojame į sąmoningumą. Bet aš tikiu, kad žmonės yra supratingi, net nežinodami, kaip tai daryti tinkamai, jie visada gali kreiptis į girininką, kuris paaiškins tvarką“, – pridūrė  T.Zaleckis.