Prieš dvejus metus kilęs skandalas dėl iškirstų pustrečio šimto medžių Mingės kaime gali pasikartoti – Šilutės rajono valdžia baudžiasi griebtis kirvio vėl, jei tik likę nenukirstieji trukdys prasidėjusiai krantinės rekonstrukcijai.

Reikės ir kirs

Jau kelias savaites lietuviškąja Venecija vadinamame Mingės kaime burzgia įmonės „Šilutės polderiai“ technika.

Abipus Minijos upės užpernai iškirtus 237 medžius, likusius jų kelmus statybininkai išrovė, sutempė į aikštelę ir buldozeriais dabar lygina pylimą.

Viename krante jau kraunami ir ištraukti mediniai poliai.

Gyventojai nuogąstauja, kad šimtamečiai poliai bus išmesti, o statybininkai savo technika sunaikins ir paskutinius išlikusius medžius.

Nors Klaipėdos apygardos teismas pripažino, jog statybininkai padarė gamtai 561 tūkst. litų žalą ir priteisė šią sumą solidariai iš Šilutės savivaldybės bei įmonės „Šilutės polderiai“, tačiau rajono meras Virgilijus Pozingis aiškina, kad, jei reikės, nukirs ir likusius šio kaimo medžius.

„Liko ten dar keli, ties posūkiu. Bet pažiūrėsime, kai gręšime, jų amžius, man atrodo, irgi baigiasi“, – rėžė Šilutės meras.

Paklaustas, ar tikrai ruošiasi nukirsti ties Stasio Petrošiaus kavine esančius keturis medžius, meras klausė, kas atlygins nuostolius, kai jie užvirs ant privataus laivo.

„Mes jau turime pavyzdį, kaip lūžusi šaka moterį užmušė. Kas svarbiau: žmogus ar medis?“ – aiškino Šilutės meras.

Krante neaugs

Mingės kaimo gyventojas S.Petrošius džiaugėsi, kad prasidėjo krantinės rekonstrukcija, tačiau net aiktelėjo išgirdęs apie gresiantį kirtimą.

„Tik pas mane keturi medžiai beliko, va, ir saugau apsikabinęs. Nors man norėtųsi, kad kuo greičiau tą purvyną sutvarkytų ir aplinka švari taptų. Nes tie iškasinėti krantai kaimo nepuošia“, – kalbėjo S.Petrošius.

Vietos gyventojai aiškino, kad jau porą savaičių intensyviai pylimus tvarkantys statybininkai ir šį pavasarį nurėžė jiems trukdančius kelis medžius.

Šilutės meras nesistebėjo ir laikėsi savo nuomonės.

„O kas? Jei iš vieno kelmo auga trys stiebai ir aiškiname, kad tai trys medžiai. Aš mokslus baigiau ir žinau, kad pylimas yra hidrotechninis statinys ir ant jo negali augti jokie medžiai. Aš turiu diplomą. Jei man kas nors įrodys, kad yra kitaip, tegul įrodo“, – tvirtino V.Pozingis.

Skaičiavo tik kelmus

Nors teismas ir pripažino, kad gamtai vis dėlto buvo padaryta pusės milijono litų žala, tačiau paaiškėjo, kad skandalo metu kardais mosavusioms institucijoms nusišvilpt, kiek ir kokių medžių išliko.

Po medkirčių skandalo, Mingės kaime esą turėjo būti suskaičiuoti, aprašyti ir saugomi likę sveiki medžiai.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nematė, ką skaičiuoti. Kultūros paveldo departamentas skaičiavo tik kelmus.

„Nebuvo keltas klausimas, kiek liko medžių. Kiek aš ten vaikščiojau, panašu, kad nebuvo kam ten išlikti. Čia Šilutės savivaldybė turėjo suskaičiuoti likusius medžius ir aprašyti. Ten jų teritorija“, – rėžė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys.

Vadovas aiškino, kad registrų centro pažymoje buvo nurodyta, kiek Mingės kaime buvo saugomų želdinių.

„Tačiau, kiek pamenu, jie išpjovė kone dvigubai didesnį kiekį, todėl darau prielaidą, kad Mingės kaime nebeliko saugomų želdinių. Aš nemačiau ten medžių. Jei koks medis augo ir koks nors žmogus matė, kaip traktorius užkabino ar išvertė kokį medį, jis turėjo mums pranešti“, – tikino A.Kairys.

Kirto be leidimo

Šilutės savivaldybė ir įmonė „Šilutės polderiai“ apskundė Klaipėdos apygardos teismo sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui ir siekia įrodyti, kad vandens telkinių krantus jie gali prižiūrėti kaip tinkami.

„Ant pylimų negali augti jokie medžiai, kurie tik krantus ardo. Kodėl Vilhelmo kanale nėra nė vieno medžio? Vokiečiai žinojo, kaip pylimus prižiūrėti. Mes turime pavyzdžių. O kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepalankus, nieko baisaus. Iš valstybės kišenės – į valstybės“, – tikino meras V.Pozingis.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas A.Kairys teigė, kad medžių kirtimui kultūros vertybių saugomoje teritorijoje reikėjo gauti leidimą.

„Jie juk bandė išsirašyti šį leidimą, bet negavę Kultūros paveldo departamento sutikimo, vis tiek kirto. Mes manome, kad visi medžiai iškirsti neteisėtai. Ant leidimo nebuvo visų reikalingų parašų“, – pabrėžė A.Kairys.

Jis taip pat tikino, kad Šilutės rajono valdžios motyvai, jog upės krantai iš tiesų yra polderiai, nėra teisingas.

„Tiems sklypams, kur yra suformuoti pylimai, nėra nustatytos specialiosios sąlygos melioracijos sistemoms. Einant kairiuoju Minijos upės krantu, kai kur jis visiškai lygus, kai kur yra vienas kitas kauburėlis. Pylimą vadinti polderiu – per daug drąsu, galbūt tai yra tik Minijos krantai, nors jie nėra įteisinti. Bet kokiu atveju pjauti medžių be leidimo nebuvo galima“, – kalbėjo A.Kairys.

Pareigūnas tikino, kad galima buvo išpjauti tik senus, sutrūnijusius, palinkusius ar į vandenį įsmukusius medžius.

„Visus kitus reikėjo palikti. Gal jiems trukdė dirbti? Aš nežinau“, – teigė A.Kairys.

Šimtamečius polius išmes

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio inspektorius Vitalijus Juška aiškino, kad rajono valdžia teisme nepateikė jokių duomenų, ar dėl krantuose augančių medžių buvo įvykusių kokių nors avarijų.

„Mingės kaimas dėl medžių nebuvo užlietas. Ieškinį teikėme tik dėl išpjautų medžių. Mes suskaičiavome kelmus, likusių sveikų medžių neskaičiavome“, – sakė V.Juška.

Klaipėdos teritorinio padalinio vyresnioji specialistė Ingrida Gečienė tikino, kad gyventojų dėmesį patraukę išimti mediniai poliai nėra saugomi kaip vertybė.

„Mediniai kranto poliai taip pat nėra saugoma Mingės kaimo savybė. Krantinių tvirtinimas – hidrologinis įrenginys, mes nesikišame į šiuos darbus. Jie yra numatę plastikinius polius, kurie bus apdirbti medžiu. Mums svarbus vizualinis vaizdas ir vertingų savybių išsaugojimas“, – tikino I.Gečienė.

Papils skaldos ir sodins

Per 4 mln. litų kainuosianti rekonstrukcija turėtų būti baigta šiais metais.

„Šiuo metu vyksta krantinių paruošiamieji darbai, bus sutvirtinti šlaitai, tada sutvarkysime viršutinę dangą. Atsiras ir kelios prieplaukos didesniems laivams. Laivai galės švartuotis ištisai visos krantinės“, – darbus vardijo Šilutės meras V.Pozingis.

Vienoje vietoje projektuojama ir apžvalgos aikštelė.

„Tačiau mes norime, kad ji būtų panaudota ne tik kaip prieplauka“, – tikino Šilutės rajono meras.

Iki metų pabaigos žadama iškloti ir ištisai krantinės besidriekiantį taką.

„Mes norėjome trinkeles dėti, bet specialistai neleido. Na, gal jiems geriau matyti. Bus išpilta skalda. Kaip čia atrodys, pažiūrėsime“, – teigė meras.

Po visų šių darbų, projektuotojai numatė pasodinti kelis medžius.

„Tačiau ant krantų medžių nebus. Jei sodinsime, bus specialūs įdėklai, kad šaknys krantų neardytų. Va, kai sutvarkysime krantines, pažiūrėsime, ar daug sodybų savininkų šienaus pakrantę. O ko negali žmonės nušienauti?“ – kalbėjo Šilutės meras.