Automobilyje – tigro galva

Aplinkos apsaugos departamente sujudimas kilo dėl skundo, kuriame buvo paminėtas šalia Klaipėdos įsikūręs gamtininkų centras „Mini zoo“.

Čia šiuo metu auga du šešių mėnesių tigriukai.

Centro įkūrėjas Edvardas Legeckas savaitgalį tigriukus vežiojo automobiliu, kad gyvūnai priprastų prie jų garsų ir žinotų, kas yra automobilis.

„Man gali tekti bet kada juos kur nors vežti – pas veterinarą ar kur kitur. Socializuoju juos. Jie puikiai jaučiasi, važinėti pamėgo, dairosi pro langus“, – pasakojo E. Legeckas.

Paaiškėjo, kad, važiuojant per Kretingą, gamtininkų centro automobilį nufilmavo renginių vedėjas Artūras Zenčius.

Vedėjas pasakojo, kad jį labai nustebino po šventės Kretingoje išvydus pro automobilio langą galvą iškišusį tigriuką.

„Apie jokią gyvūnų nepriežiūrą negalėjo būti net kalbos. Gyvūnas jautėsi saugiai, smagiai dairėsi pro langą. Buvo matyti, kad jis puikiai prižiūrėtas. Vaizdelis – tikrai akį traukiantis. Ėjome su sūnumi, tad net grįžome arčiau gatvės, kad pavyktų geriau užfiksuoti vaizdą“, – įspūdžiais dalijosi A. Zenčius.

Ligos: Katino vardą gavęs tigras į E. Legecko šaukimą sureaguoja akimirksniu – vyrui jį ne tik teko auginti, bet ir daugybę kartų gydyti. / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Atvyko pažiūrėti?

Vaizdelis internete pasklido dar savaitgalį, o jau antradienį Klaipėdos rajone, šalia Dauparų įsikūrusiame mini zoologijos sode, pasirodė įspūdingas aplinkosaugininkų desantas.

Penki aplinkosaugininkai rūsčiais veidais pareiškė atvykę dėl skundo, klausinėjo įstaigos vadovo, kodėl šis vežioja automobiliu tigriukus, kodėl juos demonstruoja kitiems.

Atvykėliai, trys vyrai ir dvi moterys, klausinėjami dienraščio žurnalistų, tikino, kad norintiems gabenti laukinius gyvūnus yra nustatytos griežtos tvarkos. Išgirdę, kad tigrų šeimininkas taip juos socializuoja, specialistai nepatikliai kraipė galvas.

Du tigriukus nuo keturių savaičių amžiaus auginanti šio centro darbuotoja Jurga Butikienė tikino, kad tigrė atsisakė maitinti mažylius.

„Juos pati užauginau. Nelengva keltis naktį ir kas tris valandas juos maitinti. Tačiau kitaip jie būtų žuvę. Taip ir užaugo jie mano namuose. Girdėme karvės pienu, pagardintu putpelių kiaušiniais. Dabar jie jau mėsytę ėda. Ir dar kaip – per dieną kelis kilogramus mėsos tenka duoti“, – tikino moteris.

Moteris tigriukus išmokė vaikščioti su pavadžiu – taip lengviau juos pervesti iš patalpos į patalpą.

Kai kurie iš aplinkosaugininkų, pamatę išvedamus tigriukus, ėmė sakyti pastabas dėl pavadžio rišimo.

Kiek lėšų prašvilpė?

Penki Aplinkos apsaugos departamento specialistai tigriukų apžiūrėti atvyko iš Kauno, Marijampolės ir Šiaulių apskričių.

Žurnalistai klausė šių darbuotojų, ar normalu taip švaistyti biudžeto lėšas ir siųsti tokį gausų valstybės tarnautojų desantą, kad šie komandiruotėje pasižiūrėtų į mažus tigriukus. Kodėl nebuvo galima užduotį skirti Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos padaliniui?

„O jūs paklauskite tų, kurie užduotį formavo“, – atsakė vienas atvykusiųjų. Kiti tikrintojai aiškino, kad taip nurodyta dėl antikorupcijos reikalavimų.

Dienraštis raštu užklausė Aplinkos apsaugos departamento, kiek automobilių vyko į Klaipėdos rajoną iš Marijampolės, Kauno ir Šiaulių apskričių. Kiek degalų buvo išnaudota šiam reidui? Koks valdininkas davė tokį nurodymą ir kokio lygio pažeidimų pavyko nustatyti tikrintojams?

Aplinkos ministerijos vadovybės raštu prašyta įvertinti dydį lėšų, kurias teko panaudoti aplinkosaugininkų pasivažinėjimui per visą Lietuvą.

Vakar atsakymų į šiuos klausimus dar nebuvo gauta.

Mūsų valstybėje – viskas ne nuo to galo.

Skundė vilką, kurio nėra

Jau išvykus revizoriams, E. Legeckas tikino, kad tikrintojai nenustatė jokių pažeidimų.

„Niekur neparašyta, kad vežti laukinio gyvūno automobiliu negalima. Tačiaut artėjo planinis mūsų įstaigos patikrinimas, tai jie pasižiūrėjo ir visą dokumentaciją. Nebuvo jiems malonu prisipažinti, kad veltui pulta rengti reidą. Tačiau aš pripratęs. Kažkada aplinkosaugininkai taip pat lėkė dėl skundo – esą dėl vilkų laikymo sąlygų. Aš jau daug metų vilkų nelaikau. Bent pirma paskambintų, pasidomėtų. Mūsų valstybėje – viskas ne nuo to galo“, – pečiais gūžčiojo E. Legeckas.

Neseniai buvo kilęs skandalas dėl šiame zoologijos sode mirtinai patino traumuoto antilopės jauniklio.

Į įvykio vietą tąkart turėjo skubėti Valstybinės veterinarijos tarnybos tikrintojai, kuriems irgi teko konstatuoti, kad būna ir tokių žūčių tarp laukinių gyvūnų.

Šį atvejį prisiminė vyriausioji valstybinė veterinarijos gydytoja Rima Ložienė.

„Žmonės nori gyvūną priderinti prie žmogaus. Jie įsivaizduoja, kad taip turi būti. Užuot patraukę vaiką nuo sukrečiančio vaizdo, jie dar rodo tai vaikams. Daugybė skundų nepasitvirtina“, – kalbėjo R. Ložienė.

Augintiniai: J. Butikienė tigriukus namuose augino kaip savo vaikus – kas tris valandas moteris naktį keldavosi šerti gyvūnų. / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Egzotinius gyvūnus slepia

Gyvūnus iš gamtos tokiems zoologijos sodams draudžiama imti. Eksponatai privačius sodus pasiekia tik per mainus.

„Galima įsigyti pagal rinkos arba balansinę vertę. Čekijoje, kuri dydžiu panaši į Lietuvą, veikia aštuoniolika valstybinių ir 350 privačių zoologijos sodų“, – tikino E. Legeckas.

Gamtininkų centro įkūrėjas pastebėjo, kad bėdų derėtų ieškoti ne registruotuose ir nuolat tikrinamuose zoologijos soduose, o privatininkų būstuose.

„Spėju, kad apie 500 privačių asmenų paslapčia laiko vienokių ar kitokių egzotinių gyvūnų. Tačiau ir tai dar ne didžiausia bėda. Mano galva, didžiausia bėda – tarp šunų augintojų. Daugybė žmonių prisipirkę agresyvių veislių šunų, su jais nesusitvarko, o dėl to kenčia niekuo dėti žmonės. Pilnos prieglaudos šunų, visi siūlo juos imti. Tačiau niekas nesupranta, kad, gyvūnui atsiradus namuose, laukia nuolatinis darbas jį prižiūrint“, – teigė E. Legeckas.

Žemės ūkio duomenų centras registruoja piliečių namuose auginamus gyvūnus, registruojami ir ūkiniai gyvūnai.

Rugsėjo 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo registruota 141,7 tūkst. kačių, apie 270 tūkst. šunų, 456 šeškai.

Žemės ūkio duomenų centro Gyvūnų apskaitos ir genetinio vertinimo skyriaus specialistė Daiva Miliauskienė patikino, kad neseniai buvo suskaičiuoti ir egzotiniai gyvūnai – papūgos, ropliai, vėžliai, primatai, jūrų kiaulytės, kiti gyvūnai. Jų oficialiai registruota 200.

„Gyvūnų realiai galėtų būti gerokai daugiau, tačiau kiek tiksliai jų yra Lietuvoje, negalime pasakyti. Tačiau artėjame prie 0,5 mln. Lietuviai labai myli naminius gyvūnus“, – pastebėjo D. Miliauskienė.

Sukandžiojo kaimynus

Vyriausioji valstybinė veterinarijos gydytoja R. Ložienė akcentavo, kad didžiausia bėda yra dėl nelegalių veislynų.

„Lietuviai nori veislinių gyvūnų, bet jie brangūs, tad jų ieško nelegaliuose veislynuose, kur sąlygos prastos, kergiami giminingi gyvūnai, dėl to kyla apsigimimų grėsmė. Tačiau kol bus paklausa, tol bus ir pasiūla“, – svarstė specialistė.

Neseniai valstybinės veterinarijos specialistams teismo sprendimu teko konfiskuoti agresyvų šunį, kuris ne vieną kartą apkandžiojo kaimynus.

„Žmonės nesugeba suvaldyti tokios prigimties gyvūno. Dažnai lietuviai nė nesusimąsto, kad, įsigijus gyvūną, 15–20 metų kiekvieną dieną teks jį prižiūrėti. Tam reikia sąlygų, lėšų ir laiko. Svarbiausia – reikia žinių, o jų taip pat daugeliui trūksta“, – pastebėjo specialistė.

Draugystė: lūšiukui, augusiam J. Butikienės namuose, į draugiją teko iš namų atnešti katiną, be kurio gyvūnas atsisakė ėsti. / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Svarbus emocinis ryšys

Du tigriukus, dėl kurių aplinkosaugininkų ekipažai skubėjo per visą Lietuvą, auginanti J. Butikienė pasakojo, kad ne tik tigriukus jai teko kaip savo vaikus auginti.

„Namuose augo lūšiukas, o aš laikiau katiną. Tarp jų užsimezgė toks stiprus ryšys, kad, lūšiuką perkėlus į zoologijos sodą, gyvūnas nustojo ėsti. Kilo grėsmė, kad neišgyvens. Teko atiduoti mylimą katiną, atvežėme į lūšiuko voljerą. Dabar jie kartu dūksta, vienas nuo kito nesitraukia. Kas nors atvažiavęs gal vėl skundą rašys, kad katiną įmetė esą lūšims suėsti? Iki absurdo kartais nusiritama“, – stebėjosi tigriukų mama vadinama J. Butikienė.

Prie Klaipėdos galima išvysti dar vieną keistą porą – viename voljere gyvena liūtas ir tigrė.

„Jie – didžiausi draugai. Tiesa, gyvūnai kastruoti, todėl nekyla nereikalingų bėdų. Tačiau jie vienas nuo kito irgi nesitraukia. Tai pavyzdys, kad tarp skirtingų rūšių gyvūnų užsimezga emocinis rūšys. Jis ypač reikalingas, kad gyvūnas išgyventų“, – pastebėjo J. Butikienė.

E. Legeckas patikino, kad tarp gyvūnų vyksta ir buitiniai barniai, kaip  tarp žmonių.

„Kartais išgirstame, kad patinas pateles auklėja. Tenka nueiti ir kuriam laikui atskirti. Kas ten žinos, ko jie iš ryto susibarė? Kartais ir patelė patiną paauklėja – įvairiai būna“, – pastebėjo E. Legeckas.

Vestos Jašinskaitės nuotr.

Ginčai dėl uždarymo

E. Legeckas priminė, kad rytoj, spalio 4-ąją, bus minima Pasaulinė gyvūnijos diena.

„Šių dienų vaikai nežino, kas yra karvė, kaip atrodo kiaulė. O ką vaikai gali žinoti apie laukinius gyvūnus? Jau 25 metai veikia mūsų centras. Įvairiausių gyvūnų esame turėję. Tačiau jie juk neilgaamžiai. Teko atsisveikinti su viena tigre, kuri sirgo kraujo vėžiu. Paaiškėjo, kad jos sesuo irgi sirgo“, – apgailestavo E. Legeckas.

Nuolat skundų dėl savo veiklos vis sulaukiantis E. Legeckas tikino, kad privatų zoologijos sodą daugiau žmonių giria, nei peikia.

„Visame pasaulyje veikia tokių centrų. Dažniausiai jie kuriasi kaip buferinės įstaigos, kai šalyje veikia valstybiniai zoologijos sodai. Jiems juk reikia kur nors dėti vienos ar kitos rūšies gyvūnų perteklių. Rekonstruojant Kauno zoologijos sodą, mums teko rūpintis kai kuriais jo gyvūnais. Nelaisvėje gimę jau negali gyventi laisvėje. Tokie ginčai, esą reikia uždaryti tokius zoologijos sodus, vyksta nuolat. Aš neinu į spektaklius, bet juk nešaukiu, kad dramos teatrą reikia uždaryti. Tokias įstaigas valstybė išlaiko, o mes patys išsilaikome“, – argumentavo vyras.

Aplinkos apsaugos departamentas apie patikrinimą

Aplinkos apsaugos departamentas atsakydamas į dienraščio užklausą teigė, kad pareigūnai, vykdydami valstybės deleguotą funkciją, į patikrinimą vyko penkiese dviem automobiliais. Anot jų, šiuo metu automobilių kurų sąnaudų skaičiavimai nėra atliekami. 

Klaipėdos zoologijos sodo planinis patikrinimas buvo numatytas 2024 metų Aplinkos apsaugos departamento plane (informaciją galima rasti viešai), patikrinimo procedūros buvo pradėtos dar iki gaunant skundą. 

Aplinkos apsaugos departamentas gavęs skundą šiuo metu vykdo išsamų neplaninį minėto zoologijos sodo patikrinimą. Siekiant sumažinti administracinę naštą zoologijos sodui, vietoj dviejų (planinio ir neplaninio) patikrinimų vykdomas išsamus neplaninis patikrinimas, dalyvaujant Zoologijos sodų patikrinimo komisijai. Patikrinimai atliekami bendradarbiaujant su Zoologijos sodų patikrinimo komisija, patvirtinta aplinkos ministro įsakymu dėl Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos.

Zoologijos sodo pateiktais duomenimis, čia laikoma daugiau nei 600 įvairių rūšių gyvūnų. Tokiam dideliam patikrinimui būtinas didesnis specialistų skaičius, nes apžvelgiami klausimai, susiję su Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 17 straipsnio 12 dalyje nustatytomis zoologijos sodo veiklos pareigomis, įskaitant:

gyvūnų laikymo sąlygų atitikimą biologiniams, fiziologiniams ir apsaugos reikalavimams pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą;

tinkamą gyvūnų mitybą, šėrimą ir girdymą pagal jų fiziologinius poreikius, biologinio saugumo priemonių taikymą, sveikatos priežiūrą ir nuolatinę veterinarinę priežiūrą;

priemonių, užkertančių kelią gyvūnų pabėgimui iš aptvarų bei nepageidaujamų laukinių gyvūnų patekimui į aptvarus, užtikrinimą;

lankytojų saugumo užtikrinimą zoologijos sode;

duomenų apie gyvūnus ir jų rūšis saugojimą, atnaujinimą bei teikimą Aplinkos ministerijai nustatyta tvarka;

visų teisės aktų, reglamentuojančių laukinės gyvūnijos apsaugą ir naudojimą, reikalavimų laikymąsi ir kt.

Pasak departamento, išsamesnė informacija apie patikrinimo rezultatus bus pateikta, kai šis bus baigtas.

Informacija apie laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje – departamento atmintinėje.