Seimo narys Petras Gražulis padavė į teismą 14 Klaipėdos rajono tarybos narių – visą valdančiąją daugumą. Apšmeižtu pasijutęs politikas teismo prašys, kad jie būtų nubausti viešaisiais darbais. Tačiau dar didesnė bausmė grėstų, jei teismas rajono tarybos narius pripažintų kaltais, – iš visų jų būtų atimti mandatai.

Kalino ir karceryje

Kai pernai rudenį pasikeitė Klaipėdos rajono valdžia, susiformavusi nauja valdančioji dauguma išplatino atvirą laišką apie politiką P.Gražulį.

Toks pareiškimas buvo viešai perskaitytas rajono tarybos posėdyje, išspausdintas keliose žiniasklaidos priemonėse.

„Mums susirūpinimą kelia Seimo nario Pero Gražulio baltos dėmės ir galimai grubūs netikslumai parašytose biografijose, kandidatuojant į Lietuvos Respublikos Seimą, pradedant 1996 metais. Ar partijos „Tvarka ir teisingumas“ Klaipėdos rajono skyriaus nariai yra uždavę Seimo nariui paprastus klausimus: ką jis veikė po Miroslavo vidurinės mokyklos (Alytaus rajonas) baigimo 1975 metais iki 1988 metų; už ką iš tikrųjų buvo teistas; koks teismas nuteisė ir kuriam laikui. Mums yra susidaręs toks įspūdis, kad tai yra ne biografijos, o galimai biografinių legendų variacijos, skirtos naiviems politiniams oponentams ir rinkėjams, kurie tiki sekama „pasaka“ apie tris brolius kunigus ir ketvirtą brolį „bebaimį kovotoją“ su sovietiniu režimu. Vyresniosios kartos skaitytojams yra gerai žinoma, kas rašydavo biografines legendas knygų herojams iš serijos „Drąsiųjų keliai“, – teigiama atvirame laiške (kalba netaisyta – V.S.).

Tokios abejonės labai įžeidė P.Gražulį, todėl jis pasiryžo visus 14 politikų, kurie pasirašė tokį laišką, privataus kaltinimo tvarka paduoti į teismą dėl šmeižto.

„Visą jaunystę paskyriau kovai už Lietuvą, nepriklausomybės atgavimą, tikėjimo laisvės grąžinimą. Už tokią savo kovą buvau kalintas ir karceryje, ir lageryje. Sovietmečiu negalėjau niekur įsidarbinti, nes mane išmesdavo. Todėl labai žeidžia tai, kad bandoma prisikabinti prie manęs, ieškoti neaiškių dėmių mano biografijoje“, – apmaudo neslėpė P.Gražulis.

Stojo ginti dvasininkai

Viešumoje pasirodžius atviram laiškui apie P.Gražulį, ginti Seimo nario stojo Lietuvos laisvės kovų dalyviai, kai kurie vyskupai.

„Mes asmeniškai pažinojome Seimo nario P.Gražulio šeimą, jį patį ir prisimename jo sovietinių laikų antitarybinę veiklą. Jis dar ankstyvoje jaunystėje įsitraukė į pogrindinę veiklą, artimai bendradarbiavo su Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariais, buvo Žmogaus teisių gynimo Helsinkio komiteto narys. Jis dalyvavo uždraustos antisovietinės ir religinės literatūros spausdinime ir platinime bei kartu kovojo už tikėjimo laisvę, už vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų grąžinimą iš tremties ir įkalinimo įstaigų, bažnyčių sugrąžinimą tikintiesiems, taip pat už tai, kad būtų leista atstatyti sovietiniais laikais sudegintą Gargždų bažnyčią. Už aktyvią antitarybinę veiklą Petras Gražulis ne kartą buvo sulaikytas ir įkalintas Alytuje, Kelmėje, Šakiuose, Joniškyje. Stebina tai, kad politikai nežino, kad Petras Gražulis už atsisakymą vykti į sovietinės armijos apmokymus 1988 metų vasario 2 d. buvo nuteistas Marijampolės teisme ir įkalintas Pravieniškių lageryje. Apie tai plačiau rašyta pogrindiniame leidinyje „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, informavo radijo stotys „Amerikos balsas“, „Vatikano radijas“, „Laisvoji Europa“. Be to, buvo įsteigtas Petro Gražulio išlaisvinimo komitetas“, – teigiama atvirame laiške, kurį pasirašė 40 Lietuvos katalikų bažnyčios dvasininkų – vyskupų ir kunigų, Laisvės kovų dalyvių.

Klaipėdos rajono apylinkės teisme taip pat gautas keliasdešimties JAV lietuvių pasirašytas laiškas, kuriame P.Gražulio šalininkai reikalauja jo šmeižikus nubausti griežčiausia bausme.

„Įžeistas ne tik aš, bet visi Laisvės kovų dalyviai, nes juos kas nors taip pat gali apkaltinti baltomis dėmėmis biografijose“, – teigė parlamentaras.

Ką ištiko amnezija?

Šią savaitę Klaipėdos rajono apylinkės teismas spręs, ar visas 14 bylų, iškeltų valdančiosios daugumos atstovams, sujungti į vieną.

Teisme jau įvyko 14 posėdžių, kuriuose kiekvieną valdančiosios daugumos narį bandyta sutaikyti su P.Gražuliu.

„Nebūtų reikėję net teismo, jei jie būtų viešai manęs atsiprašę. Tačiau politikai nesutiko to daryti, tad ir teko kreiptis į teismą. Susitaikyti galėtume, jei jie sutiktų manęs viešai atsiprašyti tarybos posėdyje ir išplatintų atsiprašymo tekstą žiniasklaidos priemonėse“, – teigė Seimo narys.

Politikas nusiteikęs rimtai bylinėtis – teisme įrodyti, kad buvo apšmeižtas, nes jo biografijoje esą jokių „baltų dėmių“ nėra.

„Matyt, daugelis tą laišką pasirašiusių žmonių buvo komunistai ir nežinojo apie kovą už Lietuvą. Mano tikslas – pasiekti, kad ateityje tokių dalykų nebūtų, nes tai yra labai negraži politinė kova. Jei teismas jiems už šmeižtą skirtų kokią bausmę, tai prašyčiau pasiųsti juos dirbti viešuosius darbus, kad bent kiek būtų naudingi rajonui“, – apie bausmę galimai jį apšmeižusiems politikams galvojo P.Gražulis.

Jis stebėjosi tuo, jog kai kurie žmonės, pasirašę atvirą laišką, buvo jo bendražygiai, tad puikiai žinojo jo biografiją.

„Jie agitavo už mane, pristatė kaip politinį kalinį, o dabar, matyt, juos ištiko amnezija“, – stebėjosi seimūnas.

Klausimai – ne šmeižtas

Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas P.Gražulio žingsnį iškelti bylas 14 politikų pavadino paprastu politikavimu.

„Pastudijuokite jo biografijas, pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai ir patalpintas Seimo interneto puslapyje. Jos nesutampa. Nemanau, kad mūsų išplatintame laiške yra šmeižto – mes tik uždavėme kelis klausimus ir norime atsakymų. Kaip piliečiai turime teisę apie Seimo narį žinoti daugiau“, – teigė V.Dačkauskas.

Savo biografijoje pats P.Gražulis nurodo, kad 1975 m. baigė Alytaus rajono Miroslavo vidurinę mokyklą. Ankstyvoje jaunystėje įsitraukė į pogrindinę veiklą, artimai bendradarbiavo su Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto nariais. Buvo Žmogaus teisių gynimo Helsinkio komiteto narys, platino „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“.

Už aktyvią antitarybinę veiklą 1988 m. buvo areštuotas, kalėjo įvairiuose Lietuvos kalėjimuose: Lukiškėse, Pravieniškėse, vėliau – Mordovijoje.

„Kur jis buvo ir ką veikė nuo 1975 iki 1988 metų? Mes to nežinome. 13 metų balta dėmė biografijoje daug ką pasako“, – mįslingai kalbėjo Klaipėdos rajono meras.

Jo pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, kuri yra buvusi seimūno P.Gražulio padėjėja, nenorėjo komentuoti susiklosčiusios situacijos, kol teisme neprasidės išsamus bylos nagrinėjimas.

„Asmeniškai P.Gražuliui neturiu jokių klausimų, tai buvo bendras valdančiosios koalicijos pareiškimas, – nuspręsta, ir viskas. O atsitiko taip, kaip atsitiko“, – teigė R.Cirtautaitė.