Nėštumo testų ar įpykusio sutuoktinio išrautų plaukų nuotraukos, kraupūs pasakojimai apie smurtą ar net patirtą prievartą, santykių vingrybes, seksualines problemas ar fantazijas – taip lietuvaičiai atvirauja interneto forumuose. Tačiau toks asmeninio gyvenimo detalių skelbimas yra pavojingas.

Dažniau atvirauja moterys

Mada įvairiuose forumuose skelbti savo asmeninio gyvenimo detales, pasakoti apie problemas, kurias dauguma atskleistų tik artimiausiems žmonėms, Lietuvoje gyvuoja jau kuris laikas.

To nevengia nei vyrai, nei moterys. Tačiau dailiosios lyties atstovės yra kur kas aktyvesnės.

Žinoma, didžioji dalis apie bėdas viešai kalba anonimiškai. Tik vienas kitas išdrįsta neslėpti savo vardo, tačiau ir šis dažniausiai nėra tikras.

Dauguma atviraujančių forumo dalyvių taip ieško patarimų, paguodos ar elementaraus supratimo.

Guodėjų, patarėjų ar šiaip norinčiųjų išreikšti nuomonę išties atsiranda.

Išrovė plaukų kuokštą

Interneto forumuose moterys nesigėdydamos pasakoja, kaip jas sumušė vyrai. Tokios situacijos dažniausiai aprašomos labai smulkiai. Nurodoma, dėl ko kilo konfliktas, kiek vaikų augina šeima, kaip elgėsi vyras po smurto.

Kaip įrodymas įkeliamos net išrautų plaukų kuokšto ar ant kūno likusių mėlynių nuotraukos. Dažniausiai tokios istorijos baigiasi klausimais, kaip elgtis toliau.

Moterys pasakoja ir apie patirtą prievartą iš nepažįstamųjų ar savo sutuoktinio. Aprašomos situacijos, kaip tai nutiko. Jos išsako ir tai, kaip jaučiasi po siaubingo įvykio.

Dažniausiai apie prievartą prabilusios moterys ieško paguodos ir palaikymo. Dauguma jų neslepia, kad apie įvykį policijos pareigūnams nepranešė ir nežada to daryti – esą liks nesuprastos visuomenės.

Sekso ir nėštumo ekspertės

Kita ypač dažnai forumuose aptarinėjama tema – seksas. Lietuvaičiai dalijasi ir seksualinėmis problemomis, ir savo ar partnerio fantazijomis.

Merginos dalijasi, kaip vyras siūlo išmėginti seksą trise, o jos svarsto, ar verta, nes nežino, kokios bus viso to pasekmės. Kai kurios prabrėžia, kad jaučiasi įžeistos tokio pasiūlymo.

Yra forumų narių, kurios tvirtina, kad pačios norėtų išbandyti santykius su moterimi. Kai kurios išlieja savo nuostabą sužinojusios, kad buvo pirmos 23–25 metų draugui.

Komentuojantieji tokią žinią pasiskirsto į dvi stovyklas. Vieni stebisi ir piktinasi, kad ši informacija viešinama, kiti puola patarinėti, kaip išspręsti sunkumus.

Merginos įkelia ir nėštumo testo nuotraukų. Dažniausias klausimas prie jų: "Kaip manote, ar aš nėščia?" "Ekspertės" tuoj pat puola vertinti ir išsako nuomonę, kuri vienas išgąsdina, kitas – nuramina, trečias – pradžiugina.

Bijo nusivalyti makiažą

Forumuose dažnai analizuojami ir asmeniniai santykiai. Moterys smulkiai išsipasakoja, kai sužino, kad vyras turi meilužę. Pasitaiko atvejų, kai bendravimas po išpažinties forume tęsiasi kelias valandas.

Kitos neslepia, kad praėjo meilė vyrui ir nebežino, kaip vėl ją atgaivinti. Atskleidžia pačios turinčios meilužius ar esančios įsimylėjusios.

Yra moterų, kurios viešai piktinasi, kad vyras duoda per mažai pinigų, tačiau pačios niekur nedirba. Kai kurios panelės kalba apie baimę nakvoti pas vaikiną, nes bijo nusivalyti makiažą.

Forumų dalyvės taip pat piktinasi, kad jų vyras yra per storas ir net nebando numesti svorio ar sureguliuoti mitybos, nesirūpina savo higiena ar geria per daug alaus.

Savo santykių problemas išsako ir vyrai. Vaikinai klausia patarimo, kaip mandagiai priversti merginą už juos mokėti kavinėje, pirkti maisto produktus, nes patiems stinga pinigų.

Palikti vyrai, smulkiai papasakoję apie santykius su mergina, klausia, kodėl taip nutiko.

Atvirumas – lyg priklausomybė

Specialistai pabrėžia, kad toks atviravimas apie savo asmeninį gyvenimą viešojoje erdvėje nėra protingas ir naudingas.

Pasak psichologo-psichoterapeuto Gedimino Navaičio, taip elgiasi žmonės, kurie nevaldo savo psichologinės distancijos ir artumo poreikio, turi jo patenkinimo problemų.

"Tai tas pats, kaip valgymo, alkoholio vartojimo, seksualinių poreikių nevaldymas", – teigė specialistas.

Įtakos tam gali turėti ir vartotojo priklausomybė nuo interneto. G.Navaitis tokiems žmonėms patarė bent savaitei išjungti kompiuterį ir jo neliesti.

"Tačiau kyla klausimas, ar tai jiems pavyktų padaryti. Jei žmogus internete praleidžia 20–30 val. per savaitę, tai yra nerimą keliantis ženklas. Nesugebant kovoti su šia priklausomybe, reikia kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą", – komentavo specialistas.

Ar pasakytumėte kodus?

Tačiau ne visi žmonės, skelbiantys asmeninio gyvenimo detales viešojoje erdvėje, yra priklausomi arba nevaldo savo distancijos ir artumo poreikio. Kai kurie tik nori išsikalbėti ištikus skaudžiam įvykiui.

Vis dėlto atskleisti paslaptis nepažįstamiems žmonėms nėra gerai.

"Išsikalbėti svetimiems kartais lengviau. Dažnai su tuo susiduriame ilgų kelionių metu. Atsitiktinai susitikę žmonės atskleidžia savo šeimyninio gyvenimo smulkmenas. Mano, kad jie niekada nebesusitiks. Tačiau nežinai, kaip susiklostys gyvenimas. Gal po kelerių metų su tuo žmogumi, kuriam atskleidėte, kad turėjote meilužį, susitiks jūsų vyras, ir viskas paaiškės. Žala gali būti didelė", – įspėjo psichologas.

Pasak G.Navaičio, prieš atskleidžiant nepažįstamam žmogui intymias gyvenimo detales, visada reikia savęs paklausti, ar jam pasakytumei savo internetinės bankininkystės kodus.

"Asmeninio gyvenimo detalių atskleidimas gali tapti didesne problema nei bankininkystės kodų nurodymas. Šiuo atveju neteksite tik pinigų. Atskleidus intymias detales, praradimai gali būti kur kas didesni", – pabrėžė psichologas-psichoterapeutas.

Niekada nereikia karščiuotis

G.Navaitis atkreipė dėmesį, kad skaudžias asmeninio gyvenimo patirtis paviešinę žmonės realios pagalbos nesulauks. Įvairūs komentarai gali juos priversti neadekvačiai įvertinti situaciją ir imtis veiksmų.

"Nereikia skubėti dalytis intymiomis gyvenimo detalėmis internete. Pirmiausia pagalvokite, ar tikrai to norite. Palaukite dieną, tai nieko nepakeis. Jei norite vis tiek tą padaryti, tada pirmyn.

Kartais pagalvojus paaiškėja, kas blogo gali nutikti. Niekada nereikia karščiuotis", – tvirtino psichologas-psichoterapeutas.

G.Navaitis asmeninio gyvenimo viešinimą internete prilygino bandymui išsakyti savo vargus paskambinus nepažįstamam žmogui.

"Gal kartais atsiliepęs asmuo ir sutiks išklausyti, bet didesnė tikimybė, kad jis pasakys: kokia beprotė čia skambino? Taip į viešinamas intymias detales reaguoja ir 99 proc. interneto vartotojų. Tačiau jie nieko nerašys", – aiškino psichologas-psichoterapeutas.

Pasak jo, reikia nepamiršti, kad dauguma atsiliepiančiųjų nėra geranoriški. Užtenka paskaityti straipsnių, kur viešinamas žymių žmonių gyvenimas, komentarus.

"Tą ir siūlyčiau padaryti prieš viešinant savo intymias detales. Pamatysite, kad dauguma į jas reaguoja piktdžiugiškai. Jei norite, kad prie problemų prisidėtų ir purvo pliūpsnis, tada skelbkite", – dėstė G.Navaitis.

Viešumoje – kaip gatvėje

Asociacijos "Langas į ateitį", kuri yra viena iš projekto "Saugesnis internetas" vykdytojų Lietuvoje, direktorė Loreta Križinauskienė pasakojo, kad Lietuvos interneto vartotojai nėra tie, kurie įvertina grėsmes, su kuriomis gali susidurti internete. Tą parodė pernai atliktas "Eurobarometro" tyrimas.

"Šiandien mes daug dėmesio skiriame mokyklos bendruomenei aiškindami, kaip elgtis internete. Juo Lietuvoje naudojasi apie 70 proc. gyventojų, bet ne visi supranta apie pavojus", – pabrėžė direktorė.

Pasak L.Križinauskienės, internete žmonės turi elgtis taip pat, kaip gatvėje – pagal tam tikras taisykles. Pirmiausia – neskelbti asmeninės informacijos.

"Juk gatvėje neprieiname prie kiekvieno žmogaus ir neatviraujame. Internete – tas pats. Asmeninė informacija nėra tik vardas ir pavardė. Nebūtina fotografuotis prie savo automobilio, namo ir skelbti, kad išvažiuoji atostogauti trims savaitėms. Tuo gali pasinaudoti vagys", – pabrėžė direktorė.

L.Križinauskienė pabrėžė, kad reikia pamatuoti, kiek asmeninės informacijos skelbti, net ir prašant patarimo, kad tuo nepasinaudotų piktavaliai.

"Mūsų asmeninė informacija yra labai svarbi. Parašyti ją internete yra tas pats, kaip apie tai šaukti išėjus į aikštę. Reikėtų pagalvoti, kas skaitys tą informaciją, ar, paaiškėjus tapatybei, nekils problemų, neiššauks patyčių, nuo kurių kenčia ne tik vaikai, bet ir suaugusieji", – aiškino vadovė.

Lietuviai per daug patiklūs

Nerimą kelia ir tai, kad lietuviai per daug pasitiki internetu ir savo gebėjimais jame.

Pernai atliktas "Eurobarometro" tyrimas parodė, kad 77 proc. Lietuvos interneto vartotojų teigia, kad jie puikiai naudojasi internetine bankininkyste ir apsiperka internetu.
31 proc. tvirtino neturintys jokių nuogąstavimų dėl internetu atliekamų piniginių operacijų.

"Pasitikėjimas yra nepamatuotai didelis, visiškai be ribų. Kitose ES šalyse jis yra kur kas mažesnis. Akivaizdu, kad mūsų žmonės per mažai domisi elgesiu internete", – teigė vadovė.

Iš kitų ES šalių gyventojų lietuviai išsiskiria ir aktyvumu socialiniame tinkle "Facebook". Ten vartotojai pateikia per daug informacijos, o tai yra pavojinga.

Pasak direktorės, reikia suprasti, kad, kaip gyvenime, taip ir internete, ne visi žmonės yra geri.

"Asmeniniais dalykais reikia dalytis su artimais žmonėmis. Internete svetimi žmonės gali apsimesti tavo draugu ar pasivadinti tavo pažįstamo vardu ar pavarde. Tai nėra sudėtinga", – įspėjo vadovė.

Komentaras
Albinas Strumyla
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas

Policija neturi tiek pajėgų, kad stebėtų, kas kokiame internetiniame forume parašo apie nusikaltimą. Jei tai būtų daroma, neliktų laiko tiesioginėms pareigoms atlikti. Be to, būtų sudėtinga nustatyti, kas skundžiasi, nes dažniausiai įvairiuose internetiniuose forumuose žmonės rašo slapyvardžiais ar anonimiškai. Aišku, tai padaryti įmanoma. Žmonėms būtų paprasčiau patiems kreiptis į policiją ir parašyti pareiškimą. Tą galima daryti ne tik atvykstant į komisariatą. Pranešti apie nusikaltimą galima internetu. Tada pareigūnai patys susisieks su nukentėjusiuoju, o jei reikės, ir atvažiuos į namus. Nusikaltimų skelbimas forumuose niekuo nepadės. Internetas neieško nusikaltėlių. Tą daro policija. Tačiau dažniausiai žmonės, aprašantys nusikalstamas situacijas, į kurias pateko, nenori kreiptis į policiją. Jie nori anonimiškai pabendrauti, išlieti savo širdgėlą.