Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija vakar svarstė Prancūzijos ambasadoriaus Lietuvoje siūlymą uostamiestyje pakabinti tris atminimo lentas, liudijančias laikmetį, kai Prancūzija administravo Klaipėdos kraštą pagal Ambasadorių konferencijos įgaliojimus.

Dar pernai spalį Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas ir Prancūzijos ambasada numatė įamžinti vadinamąjį prancūzmetį (1920–1923) Klaipėdoje.

Dabar siūloma atminimo lentas tą proga pakabinti ant dabartinio banko fasado Liepų gatvėje (čia gyveno prancūzų prefektas G.Petisne), ant I.Simonaitytės bibliotekos sienos Herkaus Manto gatvėje (buv. prancūzų generolo D.Odry rezidencija) ir ant buvusios prancūzų prefektūros pastato sienos Sukilėlių gatvėje.

"Mes palaikome ryšius su kiekvieno pastato savininkais. Su jais ambasadorius jau yra susitikęs. Taip pat suderinsime su atsakingais savivaldybės skyriais atminimo lentų tekstus, kurie bus kiek įmanoma trumpi, atspindintys faktus ir jų formas, kad atitiktų miesto reikalavimus", – rašoma ambasadoriaus P.Jeantaud rašte Klaipėdos merui.

Atminimo lentų atidengimo ceremonija galėtų būti surengta šių metų birželio 2 d.

Pagal Versalio sutartį (1919) miestas ir Klaipėdos kraštas buvo perduotas Antantės valdymui. Antantės valstybių vardu nuo 1920 m. vasario 15 d. Klaipėdos kraštą valdė Prancūzijos atstovas.

Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinis garnizonas, vadovaujamas generolo D.Odry. Po 1923 m. sausio sukilimo Klaipėdos kraštą prisijungė Lietuva.

Klaipėdos kraštą prancūzai esą paliko be skausmo bei su tam tikru palengvėjimu ir, pasak vienos prancūzų istorikės, vėliau per atstumą galėdami stebėti, kaip blogėja Lietuvos ir Vokietijos santykiai.