"Gavai į dantis? Duok atgal". Pasirodo, toks auklėjimo metodas vaikams mokykloje padeda išvengti bendraamžių agresijos.

Kenčia inteligentai

Ryšys tarp mokinių patiriamos agresijos ir jų tėvų išsilavinimo egzistuoja: aukomis dažniausiai tampa inteligentiškų tėvų atžalos.

Toks netikėtas tyrimo rezultatas nustebino ir pačią Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistę Rimą Leonauskienę. Ji domėjosi jaunesniųjų paauglių agresijos ir šeimos tarpusavio sąsajomis Klaipėdos mieste ir rajone.

Visuomenės sveikatos specialistė apklausė 160 moksleivių. Pusė jų sudarė Klaipėdos miesto penktų ir aštuntų klasių auklėtiniai ir tiek pat gyvenančių rajone vaikų.
R.Leonauskienė pastebėjo, kad būtent tėvo išsilavinimas turi įtakos vaiko savijautai mokykloje. Vyrų su aukštuoju išsilavinimu sūnūs mokykloje patiria didesnį stresą ir agresiją, nei tėvų, turinčių vidurinį ar nebaigtą vidurinį.

"Inteligentiškų tėvų auklėjami berniukai nemoka duoti atkirčio. Tad tokiems tėvams reikėtų susirūpinti dėl vaiko mokėjimo apginti save", – mano pašnekovė.

O štai tie tėvai, kurie sūnų auklėja metodu "kaip tu man, taip aš tau", pranašesni. Tyrimo rezultatai parodė, kad šie paaugliai dažniau išvengia bendraamžių agresijos.
Tačiau ryšio tarp mamos išsilavinimo ir vaiko savijautos mokykloje nepastebėta.
Auklėjimo metodą į smurtą atsakyti smurtu prisipažino naudojantys ir dauguma "Klaipėdos" šnekintų tėvų. Jie pripažino, kad šis gerokai efektyvesnis nei psichologų siūlomas: jei sulaukei smūgio, įspėk savo smurtautoją, kad tau tai nepatinka. Bet grąžos duok tik sulaukęs antrojo smūgio ir iš anksto apie tai įspėjęs.

Baimė paveikia sveikatą

Daugiau nei 80 proc. apklaustų moksleivių prisipažino patiriantys agresiją kasdien. Dominuoja psichologinis smurtas. Moksleiviai kaip tam tikrą agresijos formą, patiriamą iš pedagogų, priskyrė ir dažnus kontrolinius darbus.

Daugiau nei pusė patiriančiųjų smurtą prisipažįsta ir patys atsakantys tuo pačiu. Dėl tokio elgesio tarp miesto ir kaimo vaikų skirtumo nepastebėta.

Nukenčia ir aukos, ir skriaudikai – tokią išvadą padarė R.Leonauskienė. Tvyranti įtampa, baimė, smurtas sukelia sveikatos sutrikimus.

Pasak specialistės, dažnai moksleivių skundai dėl galvos ar pilvo skausmų, aukšto kraujo spaudimo bei kitų negalavimų tėra užgniaužtų neigiamų emocijų pasekmė. Tad ji siūlė ne tik gydyti simptomą, bet ir pasidomėti skausmą sukėlusiomis priežastimis.
R.Leonauskienė taip pat pastebėjo ir aplaidaus auklėjimo požymių. Mažai tarpusavyje bendraujančių tėvų vaikai būna agresyvesni, kaip ir naudojančių autoritarinį valdymą ar fizinę jėgą.

"Vaikų agresijai prasiveržti įtakos turi blogi santykiai su tėvais, mažos pajamos, tėvų skyrybos, pakartotinės vedybos", – išvadą pateikė tyrimo autorė.

"Tau liūdna? Neliūdėk"

Patarimas yra lengviausias problemos sprendimo būdas, mano Vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis. "Duodi patarimą ir vaiko nebeklausai", – pridūrė jis.

Nuskriaustą vaiką tėvai neretai pamoko: "Duok atgal". Arba išgirdę "Man liūdna", pataria: "Neliūdėk". Pasiguodimą dėl blogo mokymosi palydi: "Labiau pasistenk".

"Kai mums skambina į Vaikų liniją, nedalijame patarimų. Vaikai ir taip jų prisiklauso iš aplinkinių. Trūksta ne patarimų, o pagrindinio elemento – kaip tai padaryti", – pastebi psichologinės linijos vadovas.

R.Povilaitis prieštaravo visuomenės sveikatos specialistei, kad smurtą patiria nemokantys apsiginti vaikai.

"Blogai yra su tais, kurie tyčiojasi, ne atvirkščiai. O agresijai neduodantys grąžos vaikai yra šaunūs, – įsitikinęs psichologas. – "Remontuoti" ir keisti reikia agresyviai nusiteikusių vaikų elgesį. Norintis pasityčioti visada ras prie ko prikibti".

Kai vaikas į smurtą atsako smurtu, yra dvi galimybės: arba jis pats taps agresoriumi ir skriaus kitus, arba sulauks dar didesnės grąžos ir kils dar daugiau problemų.
Pasak R.Povilaičio, tėvai klaidingai mano, kad problemos sprendimas jėga duos rezultatų. Nuostata "duok atgal" gali padėti tik laikinai.

"Mūsų, suaugusiųjų, nuostatos kartais problemų nepadeda spręsti, o tik jas dar labiau gilina", – teigė psichologas.

Problema – ne piliulė

Kuo daugiau tėvų auklės savo atžalas į smurtą atsakyti smurtu, tuo ilgiau tarp vaikų klestės agresija. Ir kai kurie suaugusieji mokykloje kilusias problemas sprendžia jėga.
R.Povilaitis nesutiko, kad psichologų teikiamos rekomendacijos dėl auklėjimo be smurto nesuteikia efekto. Jis siūlė panaršyti interneto svetainėje www.bepatyciu.lt ir susipažinti su klaidingų auklėjimo būdų pasekmėmis.

O kaip vis dėlto padėti skriaudžiamam vaikui?

"Gal pirma su juo pakalbėti, kaip jis jaučiasi mokykloje, kodėl iš jo šaipomasi. Kartu su vaiku pagalvoti, kaip būtų galima spręsti problemą. Su mokytojais, tėvais, mokiniais diskutuoti apie smurtą ir jo sprendimo būdus. Jūsų vaikas nėra vienintelis, patiriantis smurtą. Kai įsitraukia daugiau žmonių, lengviau išspręsti problemą", – mano psichologas.

Pasak Vaikų linijos vadovo, neužtenka atlikti vieno veiksmo, kad problema būtų išspręsta. Tai ne piliulė, kurią išgėrus, jos nebelieka.

Abejingas vaiko požiūris į skriaudžiamą bendraamžį – taip pat ne išeitis. Tėvai apie tai taip pat turėtų pakalbėti su atžalomis. Kuo daugiau vaikų nepritars patyčioms ir smurtui, tuo mokyklose bus geriau.