Reklama už penkis eurus

Kandidatai ne pirmus metus visa gerkle internete šūkauja, kokie jie patys geriausi ir labiausiai nusipelnę, tačiau iki šiol įstatymu politinė reklama socialiniuose tinkluose nėra reglamentuojama.

"Socialiniai tinklai – daugialypis dalykas. Politinė reklama dedama ne tik į asmenines paskyras, kur dar galima susekti, kas ir ką reklamuoja. Tačiau socialiniuose tinkluose galima sukurti netiesioginių paskyrų, pavyzdžiui, pasivadinti "Už laimingą Klaipėdą" ir reklamuoti kokį nors politiką. Va, čia ir atsiranda problema, kaip susekti ir kontroliuoti tokią politinę reklamą. Tokių puslapių gali būti daugiau nei kandidatų", – aiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Jis pripažino, kad asmeninėse paskyrose skelbiamos informacijos kontroliuoti neįmanoma.

"Galima susekti tik, pavyzdžiui, socialinio tinklo "Facebook" dešinėje pusėje esančiame lauke skleidžiamą reklamą. Čia talpinamos užsakomosios reklamos, iš ko ir gyvena socialinis tinklas. Kiek žinau, mažiausia kaina yra 5 eurai. Va, šią reklamą mes stebime", – aiškino Z.Vaigauskas.

Už pažeidimus – bauda

VRK pripažįsta, kad be skundų, pranešimų ir akylų piliečių tokio pobūdžio reklamos susekti nebūtų įmanoma.

"Gauname skundų, kad koks nors rinkimų komisijos narys socialiniame tinkle reklamuoja, kaip myli konkrečią partiją. Taip keletą komisijų narių esame išgrūdę lauk už tokius darbus. Buvo net viena byla, kai vienas kandidatavęs vilnietis įdėjo medžiagą į socialinio tinklo paskyrą, kurioje prisipažino, kad labai myli vieną partiją. Šis kandidatas gynėsi, kad tai ne jo darbas. Esą politinę reklamą draudžiamuoju laikotarpiu patalpino ne jis pats, o jo sūnus, sugrįžęs iš Airijos. Teismas buvo skyręs baudą už tokius darbus", – prisiminė Z.Vaigauskas.

Balansuoja ant ribos

Šiuo metu socialiame tinkle "Facebook" šmėžuoja ne vienos partijos prašymai skirti vieną procentą valstybei sumokamo gyventojų pajamų mokesčio.

Politinės kampanijos pradžia paskelbta balandžio pradžioje. Ar tokie partijų pareiškimai gali būti vertinami kaip reklama?

"Kol kas dar nespėta prisidirbti. Kiek pastebėjome, iki polinės kampanijos pradžios konservatoriai prašinėjo vieno procento. Bet tuomet dar nebuvo reikalavimo, kad būtų pasirašyta už politinę reklamą. Tai yra slidus dalykas, sakyčiau, ant ribos. Jei politinė partija prašo vieno procento, tai yra įprastinė veikla. Ir pernai prašyta buvo. Visos partijos prašinėja. Bet tokios reklamos išlaidas reikės deklaruoti", – pastebėjimais dalijosi Z.Vaigauskas.

Eilė paieškoje – už pinigus?

Socialinis tinklas "Facebook" registruotas Amerikoje. Išeitų, kad tai užsienio šalyje registruota visuomenės informavimo priemonė, bet veikianti Lietuvoje.

"Tačiau Lietuvoje šios tinklo įkūrėjų atstovybės nėra. O štai kompanijos "Google" atstovybė yra. Dėl šios paieškos sistemos taip pat yra klausimų. Čia kur kas sunkiau susekti paslėptą reklamą. Kas nors gali nusipirkti tam tikrą padėtį paieškos sistemose. Pavyzdžiui, įvedus užklausą "kas yra geriausias kandidatas Lietuvoje?", sistema gali pasiūlyti tam tikrus atsakymus. Ir kas pasakys, kad eiliškumas paieškoje tikrai ne už pinigus?" – pastebėjo Z.Vaigauskas.

"Facebook" neatsiskaitinėja

VRK pirmininkas akcentavo, kad ne visi politikai sukčiauja ir ne visi kandidatai yra potencialūs pažeidėjai.

"Kai kurios politinės jėgos deklaravo, kiek pinigų išleido socialiniams tinklams. Problema yra pats "Facebook" tinklas. Jis niekam neatsiskaito. Reklama gali būti talpinama be pašalinių priežiūros, svarbu tik susimokėti", – kalbėjo Z.Vaigauskas.

Tiesa, Z.Vaigauskas pastebėjo, kad 30 val. iki rinkimų, kai prasideda visapusišką reklamą draudžiantis laikotarpis, politinės partijos taip pat gali įkliūti net už menkiausius pranešimus socialiniuose tinkluose.

Paskyros dažniausiai mirga nuotraukų galerijomis iš rinkimų nakties vakarėlių. Jei nors viename pasisakyme bus raginama balsuoti už konkrečią partiją ar politiką, taip pat galima tikėtis baudos.

Tačiau jei VRK susektų, kad kokia nors žiniasklaidos priemonė reklamuoja kandidatą, nesilaikydama reikalavimo žymėti politinę reklamą, sankcijos būtų taikomos leidėjui.

Taip nutikus "Facebook" tinkle, kažin ar kas nors baustų socialinio tinklo įkūrėjus.

"Nieko nepadarysi, "Facebook" yra kiekvieno asmeninis kampelis, o savo kambarį gali išsiklijuoti kokiais tik nori tapetais", – juokėsi Z.Vaigauskas.

Priminė kalafiorus

Pavardės nenorėjęs viešinti kandidatas į Seimą tikino, kad socialiniai tinklai veikia nuo 2004 metų, tačiau valstybinės institucijos niekaip nespėja koja kojon su technologijomis.

"Atsibudo mat. Aš socialiniame tinkle nuo 2009 metų. O VRK vis dar nežino, kaip kontroliuoti socialinius tinklus. Man tai yra visiška mįslė. Kaip gali komisija ar jos pirmininkas reglamentuoti mano nuomonę? Man iškilo klausimas skelbiant žinutę, kurioje apygardoje aš kandidatuosiu. Kažkas mane sulaikė, sako, bus politinė reklama. Kam politinė reklama? VRK? Parašydamas apygardos skaičių ar reklamuosiu tą apygardą, o ne save", – rėžė kandidatas.

Klaipėdietis pareiškė, kad jis neturi pinigų politinei reklamai, o vienintelė nemokama erdvė – socialinis tinklas.

"Ir nereikia nuvertinti socialinių tinklų. Amerikos prezidentas Barackas Obama buvo išrinktas tik "Facebook" dėka. Mano manymu, VRK turėtų džiaugtis, kad kandidatas aktyviai bendrauja su savo rinkėjais. Aš turiu ne vieną tūkstantį asmeninės paskyros sekėjų. Kiek pamenu, vienas užsienietis buvo sėkmingai išrinktas į Vilniaus tarybą, nes turėjo ne vieną tūkstantį sekėjų. Tik reikia galvoti, ką kalbi socialiniame tinkle, nes visi labai jautrūs. Negali nieko pasakyti už kalafiorus, nes būsi tautos priešas. Socialiniuose tinkluose politikai dėmesio pelno rėkdami, kaip brangu gyventi Lietuvoje", – konstatavo kandidatas.

Reikia įstatymo

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė pritarė Z.Vaigausko minčiai, kad politinė reklama socialiniuose tinkluose iki šiol nėra tinkamai reglamentuota.

"Kolegos iš VRK senokai kelia politinės reklamos sklaidos klausimą socialiniuose tinkluose. Politikai vis labiau išnaudoja šią platformą politinei reklamai. Tai yra akivaizdu. Todėl rinkiminės kampanijos metu turi būti nustatyti įkainiai ir šiuose tinkluose skleidžiamai politinei reklamai", – savo poziciją išsakė G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė.

Pašnekovė pabrėžė lygiateisiškumo principą rinkiminės kampanijos metu.

"Svarbus ir sąžiningumo kriterijus. Jei žiniasklaidos priemonėse, kurios registruotos Lietuvoje, politinę reklamą griežtai draudžiančiu laikotarpiu politinė agitacija yra negalima, tuo metu socialiniai tinklai mirga nuo tokios reklamos. Tai reglamentuoti reikia kuo skubiau", – pastebėjo Žurnalistų etikos inspektorė.

Tačiau G.Ramanauskaitė-Tiumenevienė atkreipė dėmesį, kad valstybiniu lygiu santykiai su socialinių tinklų ir IT kompanijų valdytojais dėl politinės reklamos nėra nustatyti.

"Būtina sukurti politinės reklamos socialiniuose tinkluose kontrolės mechanizmą. Turėtų būti sudaryta galimybė nustatyti politinės reklamos apimtis socialiniuose tinkluose. ES šalys dalijasi patirtimi šioje srityje ir yra pripažįstama, kad vertėtų paskirti kontaktinius asmenis tarp IT kompanijų ir ES valstybių narių", – pastebėjo Žurnalistų etikos inspektorė.

Pokyčiai vėluoja

Visuomenės informacijos etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula pastebėjo, kad nėra valstybinės institucijos, kuri užsiimtų socialiniais tinklais.

"Teisė ne visuomet pasiveja socialines "medijas". Vasarį patvirtintas naujas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuriame jau yra atsižvelgiama į socialinius tinklus, o to anksčiau nebuvo. Matyti, kad šioje vietoje – spraga. Jaunimui socialiniai tinklai yra viena pagrindinių informavimo priemonių", – kalbėjo V.Popandopula.

Jis pastebėjo, kad jei VRK nesugeba sekti socialiniuose tinkluose skleidžiamos reklamos, tokiu monitoringu galėtų užsiimti kokia nors įstaiga, kuriai tai būtų pavesta.

"Svarbu norėti ką nors daryti. Jei yra tam tikros taisyklės, jų reikia paisyti visiems. O jei taisyklės netobulos, jas reikia keisti", – reziumavo Visuomenės informacijos etikos asociacijos direktorius.