Pabijojo prietarų

„Labai neįprastas klausimas. Kokiu tikslu svetimas asmuo mano darže užkasinėja po margintą kiaušinį? Jau keleri metai randu skirtingose vietose. Ar čia jau sunerimti reikėtų, gal kažkas bloga linki? Prietarai – geri ar blogi? Yra ir gerų kaimynų, ir nelabai“, – tokiu klausimu į daržininkus feisbuke kreipėsi moteris.

Sodininkai pažėrė įvairiausių atsakymų į tokį klausimą.

„Blogi ketinimai. Pavydas arba nesutarimai. Iškaskite su žemėmis ir nuneškite iki kryžkelės, išpilkite viską kitoje kelio pusėje nuo savo sodo“, – patarinėjo viena klaipėdietė.

Kiti patarinėjo susekti ir išsiaiškinti, kas slampinėja po svetimą daržą.

„Nemačiau kas, tiesiog radau savaitę po Velykų, ėjau daržo tvarkyti. Pernai po krūmais radau irgi panašiu laiku“, – prisipažino sodininkė.

„Jei koks giminaitis užkasinėja, tai nieko blogo nelinki. Kažkada etnologė kalbėjo, kad nuo Velykų likusius margintus kiaušinius reikia užkasti į žemę, tikėtina, gali pritraukti sėkmę“, – nerimaujančią sodininkę ramino kita daržininkė.

Dar kita daržininkė įpyko dėl situacijos ir pasiūlė savaip susidoroti su kaimynu.

„Paleisčiau aš jam į galvą tą kiaušinį“, – pyktelėjo moteriškė.

Tačiau klausimo autorė patikslino, kad kaimynus jau apėjo, nė iš vieno neišgirdo prisipažinimo, kad užkasė kiaušinių.

Rugiuose – duonos riekė

Etnologas Libertas Klimka pripažino, kad jam neteko girdėti tokių apeigų ar burtų, kuriuose būtų minimas kiaušinio užkasimas.

Libertas Klimka. Redakcijos archyvo nuotr.

„Tikrai įdomus atvejis. Esu girdėjęs tik tiek, kad velykinio margučio lukštus užkasinėjo žmonės. Esą tai geras dalykas. Mūsų papročiuose negirdėjau, kad kas kiaušinį užkasinėtų. Lietuvos kaimuose po obelimi tik šuniuką padvėsusį užkasdavo“, – šypsojosi etnologas.

Lietuvos kaimuose po obelimi tik šuniuką padvėsusį užkasdavo.

Tačiau aiškėja, kad lietuviai turėjo paprotį, susijusį su užkasamu kiaušiniu. Bet kiaušinis turėjo būti keptas.

„Kaip tik per Jurgines, kurios yra balandžio 23-iąją, buvo laikomasi tam tikro ritualo. Per Jurgines rugių lauke tėvas eidavo užkasti duonos riekę su dviem įkeptais kiaušiniais. Tai būdavo Jurginių paprotys. Dažniausiai į lauką eidavo šeimos vyriausias vyras, kartu pasiimdavo anūkus. Buvo sakoma, kad tėvas eina paklausyti, kaip rugiai auga“, – pasakojo L. Klimka.

Tėvas arba senelis priklaupdavo ir lauke užkasdavo duonos riekę.

„Buvo sakoma: jei varnų nematyti rugiuose, vadinasi, jie gerai auga. Rugiai turėjo būti peraugę varnos ūgį. Tai buvo gerų Jurginių požymis“, – kalbėjo L. Klimka.

Sužils po Žolinės?

Šiemet Jurginės nustebino sniego danga.

„Tai reiškia, kad visas pavasaris bus su kontrastais. Tikėtina, kad gilių šalnų nebus, bet orų pokyčių galima sulaukti ir gegužę“, – spėjo L. Klimka.

Jis svarstė – gamtos ženklai rodo ne itin šiltą vasaros pradžią.

„Normali bus gal tik vasaros antra pusė. Pagal liaudiškus požymius, pirmoji bus su siurprizais. Jei pernai sakėme, kad vasara prasidės po Joninių, tai šiemet panašu, kad ji gali prasidėti tik po Žolinės“, – kalbėjo L. Klimka.

Etnologas, žinoma, juokavo, tačiau pripažino, kad tik antroji vasaros pusė, jo akimis, bus šilta.