Klaipėdos Atgimimo aikštę puošiantis gėlių laivelis užkliuvo uostamiesčio architektams. Jie pateikė prašymą savivaldybei šią kompoziciją išardyti, o tą vietą užsėti žole. Kai kurie valdininkai tam neoficialiai linkę pritarti, kiti pasiryžę laivelį išsaugoti ten, kur jis yra.

Klaipėda – ne Skuodas

Nuo 2008-ųjų Klaipėdos Atgimimo aikštėje žydintis gėlių laivelis staiga užkliuvo miesto estetams. Klaipėdos savivaldybės valdininkus pasiekė elektroninis laiškas-prašymas, pavadintas "Viltimi".

Rašte, matyt, adresuotame uostamiesčio valdžiai, teigiama (kalba netaisyta): "Tamstos Klaipėdos miesto vadovai, prašome nebefinansuoti šio "unikalaus, būdingo Klaipėdos kraštovaizdžiui floristikos ir high-tech menų sintezės" – urbanizuoto valstiečio, pseudo miestiečio meno kūrinio. Siūlome "kažkam susirinkti žaislus" ir pasėti žolę. Na o laivą galima padovanoti SOS vaikams ar kokiam vaikų darželiui. Be jokio pykčio. Architektai Romas Gailius, Mindaugas Savickas."

Dienraščio "Klaipėda" kalbintas architektas R.Gailius neslėpė, kad laivelis užkliuvo ne tik jam.

"Mano manymu, šio objekto čia neturėtų būti. Tai, kas galėtų puošti Skuodą, tikrai neturėtų stūksoti Klaipėdos centre. Diskusija, ką daryti Atgimimo aikštėje, vyksta jau 10 metų. Šiuo atveju reikėtų išnešti tą laivelį, užsėti žolę ir nejuokinti užsienio turistų tokiomis nesąmonėmis", – mano architektas.

Staiga ėmė nebepatikti

Paklaustas apie gėlių laivelio estetinį vaizdą, Klaipėdos dailininkas Mindaugas Petrulis vengė atvirai išsakyti savo nuomonę.

"Blogiausia, kai laivai statomi krante, o namai – ant vandens. Tas laivelis pabuvo Atgimimo aikštėje, tai dabar galėtų pakeisti buvimo vietą, kad neatrodytų naiviai", – atsargiai dėstė Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas M.Petrulis.

Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė pripažino, kad klausimas dėl gėlių laivelio ateities buvo išsakytas Klaipėdos miesto įvaizdžio komisijoje, tačiau liko nesvarstytas.

"Negaliu kalbėti už visus Įvaizdžio komisijos narius, bet, mano nuomone, tą laivelį jau reikėtų keisti kitu objektu. Įžvelgiu proporcijų neatitikimą tarp aikštės dydžio ir paties laivelio, o be to, reikėtų kito akcento centrinėje miesto aikštėje", – įsitikinusi N.Laužikienė.

"Anksčiau gal tai buvo įdomus ir naujas objektas, bet per laiką jis apšiuro ir morališkai paseno. Manau, laikas būtų tą laivelį išplukdyti kur nors į kitus vandenis. Ypač rudenį ir žiemą jis liūdnai atrodo. Iš pradžių į jį žiūrėjau normaliai, bet klausimas, ar tas laivelis vertas stovėti tokioje vietoje", – suabejojo architektė tarybos narė Ramunė Staškevičiūtė.

Europos dienos simbolis

Šis gėlių laivelis Klaipėdos centre atsirado Europos dienos proga 2008-ųjų gegužės 1 d. Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus iniciatyva.

Jau ir tada, prieš 6 metus, kai kam savivaldybėje nepatiko gėlių laivelio idėja ir netgi buvo siekiama ją nuslopinti.

"Tuo metu labai norėjosi papuošti miestą, mes neturėjome tokių įdomesnių floristinių kompozicijų, kokių pilna Liepoja ar Ventspilis. Norėjome įvesti gėlių kompozicijų madą mieste. Tiesa, laivelio priežiūrai skiriama labai daug pinigų, bet galima kur kas mažesnėmis sąnaudomis padaryti, kad jis žiemą vasarą atrodytų gražiai", – teigė Klaipėdos savivaldybės
Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vadovė Jolanta Daukšienė.

Laivelio apsodinimas kasmet kainuoja po 10 tūkst. litų. J.Daukšienė teigė, kad jos vadovaujamas skyrius buvo pateikęs sumanymą, kaip tą laivelį pigiai apsodinti gebenėmis, kurios žaliuotų apskritus metus, tačiau tuo niekas nesusidomėjo.

Turistams patinka

Teigiama, kad kai kurių klaipėdiečių peikiamas gėlių laivelis labai patiko Klaipėdos partnerio Mogiliovo atstovams. Jie esą norėtų savo mieste turėti panašią kompoziciją kokiame nors skvere kaip Klaipėdos simbolį.

"Tie, kurie juokiasi iš gėlių laivelio, tegul geriau pasijuokia iš savęs, nes šis objektas yra labai mėgstamas turistų. Daug žmonių prie jo ateina nusifotografuoti. Turistinių objektų mieste nėra daug, nemanau, kad tas laivelis bjauroja aikštės vaizdą. Aš už tai, kad daugiau įdomių floristinių kompozicijų atsirastų mieste", – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

"Gal ne visada parenkamos tinkamos gėlės tam laiveliui. Tačiau čia tikrai nėra tas objektas, kurį reikėtų šalinti. Visi miestai prisistato įvairių gėlių kompozicijų ir džiaugiasi. Manau, kad tą tradiciją mes turėtume tęsti", – įsitikinusi Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Esą vis tiek Atgimimo aikštė bus pertvarkoma ir ateityje visai kitaip atrodys. O Klaipėda – jūrinis miestas ir tų jūrinių atributų ne tiek jau daug. Todėl gėlių laivelį reikėtų išsaugoti.

"Vieniems nepatinka, kad Dramos teatras per tamsiai nudažytas, kitiems dar kai kas blogai. Tai yra skonio dalykai, bet labai abejoju, kad nekaltas laivelis prieštarauja estetiniams kanonams", – įsitikinęs R.Zulcas.

Per mažai gėlynų?

Klaipėdos universiteto mokslininkė, augalų ekologijos specialistė doc. dr. Rita Nekrošienė, vertindama uostamiesčio parkų ir skverų želdinius, teigė, kad kokybės atžvilgiu medžių, krūmų ir gėlynų būklė uostamiestyje yra nebloga.

"Vis dėlto kai kuriuose parkuose per mažai gėlynų. Pavyzdžiui, Trinyčių parke iš viso nėra nė vieno gėlyno. Pasigendame spygliuočių augalų, kurie žaliuotų apskritus metus. Šiek tiek trūksta augalų įvairovės. Beje, Klaipėdoje priskaičiuojama apie 100 įvairių medžių ir krūmų rūšių", –
teigė R.Nekrošienė.

Palyginti su kitų miestų žaliosiomis erdvėmis, tai gana solidus augalų rūšių skaičius. Tačiau kai kurie parkai vis dėlto nykūs, gal juos kitaip reikėtų tvarkyti, svarstė mokslininkė.

Teigiama, kad rekreacinėse zonose reikia ne tik želdinių, bet ir takelių, suoliukų, keliukų prie vandens telkinių, pakrančių.

"Tie rekreaciniai želdynai Klaipėdai – ypač aktualūs, juk tai dažniausiai turistų sulaukiantis miestas, todėl turėtume gerokai pasitempti", – tvirtino R.Nekrošienė.

Žydintys miestai

R.Savickienė teigė, kad Klaipėdos gėlių kompozicijų įvairovės negalima lyginti su Ventspiliu ar net Liepoja.

"Mes nuo šių miestų atsiliekame želdiniais ir gėlynais. Pavyzdžiui, Ventspilio savivaldybėje net yra sodininko-gėlininko pareigybė, šio žmogaus darbas – prižiūrėti tuos objektus, mąstyti, kaip dar gražiau papuošti miestą. Ten skiriamas daug didesnis dėmesys estetiniam miesto vaizdui", – tikino R.Savickienė.

Želdiniams Klaipėdoje kasmet skiriama 226 tūkst. litų. Miesto tvarkymo skyrius šiemet prašė skirti daugiau lėšų gėlėms, bet valdžia paliko tą pačią sumą, kaip ir kiekvienais metais.

Pavyzdžiui, Palanga gėlių sodinimui ir priežiūrai per metus skiria beveik pusę milijono litų, Druskininkų savivaldybė vien šiais metais tam numatė 800 tūkst. litų, tai yra beveik keturis kartus daugiau nei Klaipėda.