Uostamiesčio valdžia investuotojus nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių lengvatomis nori pradėti skatinti įgyvendinti savo planus apleistose miesto teritorijose. Tačiau kol kas neaišku, ar toks geranoriškumas yra teisėtas.

Pasak Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, uostamiestyje yra tam tikrų teritorijų, į kurias savininkai prieš ekonominį sunkmetį buvo numatę investuoti, atnaujinti jas, statyti pastatus.

„Parengta tų kvartalų konversija, patvirtinti detalieji planai, bet prasidėjus krizei viskas sustingo. Ieškome priemonių, kaip paskatinti investuotojus pradėti veikti šiose teritorijose“, – tvirtino vicemeras.

Šiuo metu Klaipėdoje apleistų statinių savininkams yra taikomos drausminimo priemonės. Jei pastatai yra neprižiūrimi, jų savininkams nustatomi maksimalūs nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio tarifai.

„Ši sistema veikia. Bent šiukšles priverčiame išsikuopti, likviduoti avarinę būklę“, – pabrėžė vicemeras.

A.Šulco nuomone, apleistuose kvartaluose veiklą pradėjusius investuotojus taip pat reikėtų skatinti mokestinėmis lengvatomis. Pavyzdžiui, atleisti dešimt metų nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių.

Anot vicemero, lengvatos laikas ir dydis yra diskusijų klausimas. Diskutuojama bus ir apie tai, nuo kada reikėtų pradėti taikyti nuolaidas – kai prasideda darbai ar juos užbaigus.

„Yra Trinyčių teritorija, „riversaidas“, kitos, kurios nejuda iš mirties taško. Ieškome būdų, kaip paskatinti, kad čia prasidėtų darbai, statybos. Miesto valdžios požiūris tokiose situacijose ypač svarbus užsienio investuotojams “, – tvirtino vicemeras.