Palengvina, bet nepakeičia
Sveikatos apsaugos priežiūra – viena sričių, kur dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia medikų kasdienybę. Respublikinė Klaipėdos ligoninė pastaraisiais metais aktyviai diegia skaitmenines technologijas, padedančias gerinti teikiamas paslaugas ir optimizuoti medikų darbą.
Kai kurios medicinos technologijos, neseniai kėlusios nuostabą, jau tapo kasdienybe, tad kartais natūraliai kyla klausimas, ar DI pakeis gydytojus ir slaugytojus. Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus Dariaus Steponkaus, šiuolaikinės technologijos gerokai palengvina medikų kasdienybę, padeda diagnozuoti ir gydyti, išlaisvina nuo rutininių darbų, tačiau jų paskirtis nėra pakeisti žmogiškojo ryšio.
„Turime daug idėjų bei planų, kaip medikus išlaisvinti nuo rutininio darbo, kad jie kuo daugiau laiko galėtų skirti savo tiesioginiam darbui bei bendravimui su pacientais. Po kelerių metų turėtume tapti moderni gydymo įstaiga, kur nemažai funkcijų atliks būtent DI“, – pasakojo ligoninės vadovas.
Neseniai konferencijoje apie sveikatos apsaugos sistemos skaitmenizavimą dalyvavęs D. Steponkus atviras: kai kurios siūlomos technologijos iš pradžių atrodo sunkiai įgyvendinamos, tačiau, kaip rodo kitų šalių patirtis, tai, kas šiandien atrodo nerealu, rytoj taps tikrove.
Pagalba: pasak ligoninės direktoriaus D. Steponkaus, šiuolaikinės technologijos gerokai palengvina medikų kasdienybę. RKL nuotr.
Gerina paslaugų kokybę
Sveikatos priežiūros sistemoje gana daug dokumentacijos pildymo – šią sritį ligoninėje norima kuo labiau skaitmenizuoti, kad medikai daugiau dėmesio galėtų skirti savo tiesioginėms pareigoms, o svarbiausia – pacientui. „Mūsų ligoninėje skaitmenizuojamos darbo užduotys, kurios leidžia eliminuoti nekvalifikuotą, rutininį darbą, padeda sumažinti arba pašalinti žmogiškąsias klaidas, o tai gerina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei užtikrina pacientų saugumą“, – paaiškino Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė.
2020 metais ES šalyse buvo atliktas tyrimas apie sveikatos priežiūros transformaciją, naudojant DI. Tyrimo rezultatai skelbia, kad iki 2030-ųjų metų DI tikrai nepakeis slaugytojų, tačiau gerokai sumažins darbo krūvius. Pagal pateiktus duomenis akivaizdu, kad daugiausiai pagalbos sulauks anesteziologijos ir intensyviosios terapijos sektorius – čia naudojama daugiausia įrangos, kur gali pasitarnauti dirbtinis intelektas.
Operacinės panaudojamos efektyviau
Prieš porą metų Respublikinė Klaipėdos ligoninė pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse įsirengė išmaniuosius sandėlius, kurie visomis reikiamomis priemonėmis aprūpina operacines. Pastarosioms paruošti prireikdavo ypač didelių finansinių ir žmogiškųjų resursų, o pasiruošimo operacijai greitis tiesiogiai priklausė nuo operacijai reikalingų atskirų komponentų surinkimo ir paruošimo.
Pasidomėti per kelis etapus įgyvendinto projekto rezultatais atvažiuoja kolegos iš Lietuvos didžiųjų ligoninių, kaimyninių šalių. Pasak A. Zavackienės, dalijantis gerąja patirtimi, svečiai stebisi, kiek daug laiko pavyksta sutaupyti ruošiantis operacijoms ir kaip efektyviai panaudojamos operacinės.
Anksčiau daug žmogiškųjų resursų ir streso reikalaudavo sterilių medicinos prietaisų, likučių administravimo procesas – dabar šie darbai taip pat atliekami automatiškai. Nuo praėjusių metų visos ligoninės operacinės kiekvienai operacijos rūšiai naudoja adaptuotus sterilius vienkartinius chirurgijos rinkinius taikant įdiegtą tiekimo valdymo grandinės skaitmenizaciją.
A. Zavackienė pasidžiaugė, kad išmaniųjų sandėlių įrengimas operacinėse padeda operatyviai aprūpinti reikalingais medicinos prietaisais, stebėti medžiagų sunaudojimą, nereikalaujant slaugytojo indėlio ir laiko.
Taip pat, daugiau nei metai, darbo pabaigoje visų operacinių baigiamąją dezinfekciją atlieka robotas.
Palatose – išmanieji kilimėliai paciento saugumui užtikrinti
Dar viena ligoninėje įgyvendinta šiuolaikinė technologija, kelianti kai kurių pacientų nuostabą – išmanieji kilimėliai prie lovos. Pacientui vos iškėlus koją iš lovos, siunčiamas signalas į slaugytojų iškvietimo sistemą ir į palatą tuoj prisistato slaugos personalas. Iš pažiūros nuo kitų niekuo nesiskiriantys išmanieji kilimėliai padeda sukurti saugią aplinką pacientui, apsaugo nuo galimų griuvimų.
Pirmiausia šis projektas startavo Neurologijos skyriuje, nes čia slaugomi bene sudėtingiausi pacientai, kurių savarankiškumo laipsnis priklauso ne tik tiesiogiai nuo slaugytojų, bet dažnai varginami įvairių atminties sutrikimų, sunkiai besiorientuojantys aplinkoje. Pasiteisinus naujovei, išmanieji kilimėliai įdiegti visuose skyriuose, kur jie naudojami pagal poreikį.
„Slaugytojai džiaugiasi naujove, o štai pacientai ne visada supranta, kaip medikai taip greitai sureaguoja“, – pastebėjo pavaduotoja.
Kiekvienas iš šių minėtų projektų yra žingsnis į priekį, kuriant išmanesnę, saugesnę ir efektyvesnę Respublikinę Klaipėdos ligoninę.
Vaistų išdavimas – automatizuotas
Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Informacinių technologijų (IT) skyriaus vadovo Tomo Rekašiaus, ligoninė pradeda naudoti pažangias technologijas, skirtas pacientų priežiūrai gerinti ir darbo procesams optimizuoti, – tai svarbus žingsnis modernizuojant sveikatos priežiūrą. Nauji šių metų projektai apima automatizuotą darbo grafikų sudarymo programą (ADGSP), išmanųjį stacionaro vaistų išdavimo sprendimą (iSVIS) ir klinikinio kodavimo asistento sistemą (KliKas).
Vaistų valdymas yra itin svarbus ligoninėse, kur būtina užtikrinti, kad kiekvienas pacientas gautų tinkamus vaistus reikiamu laiku. iSVIS padeda automatizuoti išdavimo procesą ir padidinti pacientų saugumą. Ši sistema pacientų identifikavimui naudoja išmaniąsias apyrankes, automatizuotas vaistų spintas, išmaniuosius slaugytojų vežimėlius ir DI algoritmus, kad vaistų atsekamumo procesas vyktų nuo RKL stacionaro vaistinės iki paciento. Sumažinus rankinio darbo kiekį ir atlikus patikrinimus, sistema padeda išvengti galimų vaistų išdavimo klaidų. Tikslus sekimas leidžia personalui greitai pastebėti galimus pavojus.
Išmanus stacionaro vaistų išdavimo sprendimas taip pat padeda efektyviai valdyti vaistų atsargas, padedant išvengti jų trūkumo ar pertekliaus. Kaip paaiškino T. Rekašius, pacientams ši technologija užtikrina didesnį saugumą, trumpesnį vaistų laukimo laiką bei gerina bendrą gydymo kokybę.
DI – darbo grafikams
Darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių tvarkymas ligoninėje – sudėtinga ir nemažai laiko sąnaudų reikalaujanti užduotis. Naudodama dirbtinį intelektą, RKL diegia automatizuotą darbo grafikų ir darbo užmokesčio sistemą. Šis DI įrankis naudoja išmanius algoritmus, kurie prognozuoja personalo poreikius pagal pacientų srautus, skyrių darbo apimtis bei darbuotojų prieinamumą.
Darbo grafikų sudarymo programa realiuoju laiku reguliuoja darbo grafikus, fiksuoja darbuotojų faktinį darbo laiką ir perduoda darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis į darbo užmokesčio apmokėjimo programą, sumažindama atsakingų darbuotojų naštą ir užtikrindama, kad būtų pakankamai personalo piko metu. Ši naujovė ne tik optimizuoja darbo užmokesčio valdymą, bet ir padeda sumažinti laiko kaštus, darbuotojų „perdegimą“ bei pagerina darbuotojų pasitenkinimą dėl galimybės per aplikaciją teikti pageidavimus darbo laikui dirbant pamainose.
„Pacientams tai reiškia trumpesnius laukimo laikus, didesnį dėmesį ir geresnę bendrą paslaugų kokybę, nes ligoninė efektyviau valdo savo personalo išteklius“, – projekto esmę apibūdino IT skyriaus vadovas.
Modernėja: „Šios naujovės rodo teigiamą poslinkį modernesnės, atsakingesnės sveikatos priežiūros sistemos link, kurioje pirmenybė teikiama saugumui ir efektyvumui“, – sakė T. Rekašius. RKL nuotr.
Gerės paslaugų efektyvumas
„Klinikinis kodavimas yra būtinas pacientų įrašų tvarkymo, sveikatos priežiūros tendencijų stebėjimo ir gydymo sąnaudų apmokėjimo tvarkymo procesui. Tačiau rankinis kodavimas užtrunka ir reikalauja kruopštumo. Naujasis klinikinio kodavimo asistentas, įdiegtas į RKL medicininę informacinę sistemą, naudojantis DI algoritmus, pagreitina ir palengvina šį procesą, leidžiant koduotojams greičiau ir tiksliau klasifikuoti bei dokumentuoti pacientų gydymo atvejus“, – apie dar vieną projektą pasakojo T. Rekašius.
Klinikinio kodavimo asistentas analizuoja pacientų gydymo duomenis ir tyrimų rezultatus, kad automatiškai pasiūlytų tinkamus diagnozių kodus. Tobulindama kodavimo tikslumą ir efektyvumą, ši sistema užtikrina, kad pacientų įrašai būtų tikslūs ir nuoseklūs, padedant sklandžiai teikti duomenis atsakingoms institucijoms ir užtikrinant tikslų gydymo sąnaudų apmokėjimą.
Ši technologija ligoninei padeda sumažinti klaidų skaičių ir leidžia darbuotojams sutaupyti brangaus laiko. Pacientai, savo ruožtu, gauna naudą iš efektyvesnio medicininių įrašų tvarkymo, kuris užtikrina greitesnę tolesnę priežiūrą.
„Kiekvienas iš šių minėtų projektų yra žingsnis į priekį, kuriant išmanesnę, saugesnę ir efektyvesnę Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Visi šie įrankiai naudoja DI algoritmus, sprendžiant aktualius sveikatos priežiūros iššūkius, teikiant realią naudą tiek pacientams, tiek personalui.
Šios naujovės rodo teigiamą poslinkį modernesnės, atsakingesnės sveikatos priežiūros sistemos link, kurioje pirmenybė teikiama saugumui ir efektyvumui. Nors šios sistemos dar kuriamos, jos atspindi platesnę inovacijų tendenciją sveikatos priežiūros srityje, siekiančią užtikrinti geresnius rezultatus pacientams ir sumažinti darbuotojų darbo krūvį. RKL toliau plėtojant šias inovatyvias technologijas, pacientai gali tikėtis greitesnio, saugesnio ir efektyvesnio gydymo“, – apie inovacijų teikiamą naudą paaiškino IT skyriaus vadovas.
(be temos)