Uostamiesčio jaunavedžiams amžiną meilę ir toliau teks prisiekti, tvyrant šalčiui. Santuokų rūmų ceremonijos salėje vyrauja vos 10 laipsnių šilumos, kai už lango yra apie nulį.
Prišildyti salę sudėtinga
Įsimylėjėliai, nusprendę susituokti ne vasarą, turėtų būti pasirengę ir šiokiems tokiems nepatogumams. Jau ne pirmus metus amžiną meilę uostamiestyje žmonės prisiekia šaltuose santuokų rūmuose. Lauke oro temperatūrai esant apie nulį, ceremonijų salėje termometro stulpelis sustoja tik ties 10 laipsnių aukščiau nulio padala.
Trečiadieniais ir šeštadieniais, kada vyksta santuokos registracijos ceremonijos, čia būna kiek šilčiau, nes darbuotojos įjungia papildomą šildymo sistemą.
Įšildyti dideles patalpas, kai sienos yra susidėvėjusios, o nuolat veikiantys radiatoriai paslėpti dėl estetiškesnio salės vaizdo – labai sudėtinga.
Kad besituokiančioms poroms būtų šilčiau, neatidaromos ir antrosios ceremonijų salės durys, pro kurias šiltuoju metų laiku jaunavedžiai išeina į lauką po ceremonijos.
Užuojautos verti ne tik žiemą rūmuose besituokiantys jaunavedžiai, bet ir darbuotojai.
„Liūdna, kad jauni žmonės amžiną meilę turi prisiekti tokios tragiškos būklės pastate ir šaltyje. Gaila ir darbuotojų. Nors ir tvyro didžiausias šaltis, jos labai stengiasi, kad ceremonija būtų kuo jaukesnė“, – pastebėjo ne vienas klaipėdietis.
Darbuotojai priprato
Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Zita Dapšienė tvirtino, kad darbuotojos prie šalčių jau yra pripratusios. Su tokiomis bėdomis susiduriama kiekvieną žiemą.
„Šis pastatas pastatytas prieš daugiau nei 30 metų. Per šį laiką jis nebuvo renovuotas. Sienos praleidžia drėgmę ir šaltį. Darbuotojos net specialius rūbus yra įsigijusios, kad nebūtų taip šalta“, – padėtį nupasakojo Z.Dapšienė.
Anot pavaduotojos, suprantama, kad jaunavedžiams ir šventiškai pasipuošusiems jų svečiams gali būti nesmagu, kai patalpoje nėra net reikalaujamų 18 laipsnių šilumos.
„Tačiau ką mes galime padaryti? Paprastai poros dėl šalčio nesiskundžia. Užsieniečiai net pasidžiaugia, kad tokios patalpos yra skirtos santuokos įregistravimui“, – teigė Z.Dapšienė.
Patalpose vyksta remontas
Šiuo metu Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai turi kęsti ne tik šaltį, bet dulkes.
Čia vyksta vidaus remonto darbai. Darbuotojų kabinetuose keičiamos grindys, medžiaginiai takai, durys. Iš pagrindų bus atnaujinti visi penki pastate esantys tualetai. Dalyje jų darbai jau baigiami.
Gruodžio viduryje pradėtus remonto darbus planuojama užbaigti vasario viduryje.
„Džiaugiamės, kad atsinaujinsime. Labai reikėjo suremontuoti tualetus. Dabar jie bus modernesni. Į tualetus patogu bus vežimėliais įvažiuoti ir neįgaliesiems“, – vylėsi Z.Dapšienė.
Remonto darbai pagal projektą kainuos apie 160 tūkst. litų. Šios lėšos skirtos iš ES fondų.
Savivaldybė remontuoti nenori
Uostamiesčio valdžia sutinka, kad santuokų rūmus reikia atnaujinti, tačiau viena pati skirti lėšų pastato, kuris priklauso ne jai, remontui nenori. Pasak Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorės Audros Daujotienės, tokiems mūrams atnaujinti reikėtų poros milijonų litų.
„Mes jau septynerius metus teikiame įvairius pasiūlymus Teisingumo ir Aplinkos ministerijoms dėl pastato remonto. Prašome, kad arba valstybė pati prisidėtų prie renovacijos, arba perduotų pastatą savivaldybei, tačiau sulaukiame neigiamų atsakymų. Yra didžiausia krūva lapų su raštais“, – tvirtino vadovė.
Santuokų rūmų pastatas yra ne savivaldybės, o valstybės nuosavybė. Klaipėdos savivaldybė jį valdo patikėjimo teise. A.Daujotienė pabrėžė, kad investuoti į ne savo turtą savivaldybė negali.
„Jei pastatas būtų perduotas mums, tada galvotume, ką daryti. Gal jį užpildytume ir kitomis veiklomis, gal nugriautume ar parduotume, o santuokų rūmus įrengtume kitur. Svarstytume visokius variantus. Tačiau pastato negavome ir turbūt negausime“, – dėstė direktorė.
Pasak A.Daujotienės, buvo sumanymų Civilinės metrikacijos skyrių perkelti kitur, tačiau šios minties atsisakyta. Direktorė pabrėžė, kad santuokos ceremonijos turi vykti gražiame pastate.
„Padarėme daug žingsnių, kad pastatas būtų atnaujintas. Dabar jis bus šiek tiek aptvarkytas. Ne tik grindys, durys pakeistos, bet ir atnaujinta ceremonijų aparatūra. Šilčiau nebus, bet ką padarysi. Kai tuokiesi, jaudulys ima. Jaunavedžiai nesušals“, – teigė A.Daujotienė.
Teisingumo ministerijos Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius patvirtino, kad susirašinėjimas su Klaipėdos savivaldybe dėl santuokų rūmų pastato vyko nuo 2006 m.
Anot jo, Klaipėdos savivaldybė Civilinės metrikacijos skyriui buvo suradusi kitas patalpas. Ministerija neprieštaravo, kad skyrius būtų perkeltas, tačiau su tuo nesutiko darbuotojai.
A.Kutrevičiaus teigimu, Teisingumo ministerija santuokų rūmų pastato remontui lėšų skirti negali, nes savivaldybė nėra parengusi investicinio projekto. Būtent tokius projektus tegali finansuoti ministerija.
„Šis pastatas yra valstybės nuosavybė, tačiau jį patikėjimo teise valdo savivaldybė. Visu valstybės turtu rūpinasi Aplinkos ministerija. Tad ji turi spręsti klausimą dėl pastato perdavimo savivaldybei“, – pabrėžė patarėjas.
Aplinkos ministerijos Įmonių ir turto valdymo skyriaus vedėja Svetlana Juozapaitienė aiškino, kad pastatas negali būti perduotas savivaldybės nuosavybėn, nes to neleidžia įstatymai.
„Minėtas turtas savivaldybei patikėjimo teise perduotas valstybinei funkcijai vykdyti. Perduoti jos nuosavybėn neleidžia įstatymai. Turtas valstybinei funkcijai vykdyti savivaldybei gali būti perduotas tik patikėjimo teise. Tačiau tai nereiškia, kad ji negali pastato prižiūrėti. Atvirkščiai, savivaldybė turi tai daryti“, – tvirtino S.Juozapaitienė.
Anot jos, dėl lėšų remontui savivaldybė turėtų kreiptis į Finansų ministerijos Turto valdymo skyrių.
Komentaras
Vytautas Grubliauskas Klaipėdos meras Pastato, kuriame yra įsikūręs Klaipėdos civilinės metrikacijos skyrius, nuosavybės klausimas yra pakibęs ore. Taip ir nepavyko iki galo susitarti dėl jo perleidimo miesto žinion. Gerai, kad pavyko rasti bent kažkiek pinigų remontui. Kol yra tokia situacija, reikia aktyviau siūlyti alternatyvas, kur žmonės galėtų tuoktis. Taip pat reikia nenuleisti rankų dėl pastato. Su Teisingumo ministerija šiuo klausimu buvo pajudėta, bet viskas užstrigo Aplinkos ministerijoje. Pastatas valstybės, funkcija taip pat, o visą nepasitenkinimą tenka sugerti miestui. Šitą rebusą reikia išspręsti. Esame nepavydėtinoje situacijoje, o kalbame apie labai svarbias žmonių gyvenime ceremonijas, kurios įsimins visam gyvenimui. Negalime savais pinigais remontuoti mūrų, kurie mums nepriklauso. Gal pavyks išspręsti šią problemą. |
---|
Naujausi komentarai