Trūksta laivelių ir stiebų

Negalima sakyti, kad Klaipėdoje nėra jūrinio vaizdo. Jei jo nesimato iš žemyninės miesto dalies, galima nuvykti į Smiltynę ir iš jos atsivers nuostabios jūros, vandens ir uosto erdvės.

Taip pat negalima teigti, kad Klaipėdoje nėra laivų. Vien „Meridianas“ iš esmės keičia senamiestį, be jo ta vieta atrodytų tuščia.

Vis dėlto senų burinių laivų Klaipėdoje trūksta. Gal todėl ne vienas, pažiūrėjęs senąsias Klaipėdos nuotraukas, pasiguodžia, kad tuomet buvo gražiau. Dangės upėje trūksta stiebų, didesnių senovinių ar išraiškingesnių laivų.

Netgi ir toks laivas kaip „Venus“, kuris kelerius metus plukdė ekskursijas iš Dangės upės, pridėdavo savotiško grožio. Dabar ir jo neliko.

Sena, bet niekaip neįgyvendinama Klaipėdos miesto svajonė yra įsirengti istorinių laivų krantinę. Jai paskirta vieta prie piliavietės lyg ir būtų gera, matoma, taptų savotiška miesto vizitine kortele, bet šių laivų krantinių remontas Klaipėdos pilies pašonėje pernelyg ilgai užtruko.

Tarsi prieš L. Stulpiną Klaipėdos mieste kas nors būtų buvęs asmeniškai nusiteikęs, nes jo vardo gatvė atsidūrė Klaipėdos rajone, o paminklas, kurį rengėsi pastatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, iš Klaipėdos miesto „išstumtas“ net į Telšius.

Jūrinių gatvių keturkampis

Šiomis dienomis gražiai nuskambėjo žinia, kad Klaipėdos miesto savivaldybė tvarkys Karlskronos ir Jachtų gatves.

Nedaug kas žino, kur yra Jachtų ar Karlskronos gatvės. Jachtų gatvės pavadinimas itin jūriškas. Iš dalies taip pat ir Karlskronos, nes tai yra Švedijos uostamiestis kitapus Baltijos beveik tiesiai prieš Klaipėdą.

Abi šios gatvės Klaipėdoje yra keturkampyje tarp Smiltelės ir Minijos gatvių bei Jūrininkų ir Taikos prospektų. Pagal gatvių pavadinimus tai, ko gero, labiausiai jūrinis Klaipėdos miesto kampelis. Čia yra ne tik Jachtų ir Karlskronos, bet ir Vikingų, Kurėnų, Škunų, Irklų gatvės.

Jachtų gatvė yra vos kelių šimtų metrų ilgio. Ji kol kas tik žvyrkelis, bet tikėtina, kad savivaldybė jį išasfaltuos. Karlskronos gatvė – kiek ilgesnis žvyrkelis, kurį taip pat rengiamasi išasfaltuoti.

Jūrų kapitono ištrėmimas

Klaipėdoje dar yra tokių jūrinių pavadinimų gatvių: Žvejų, Bangų, Uosto, Naujoji Uosto, Švyturio, Burių, Įgulos, Smilčių, Vėtros, Kopų, Ruonių, Nėgių gatvės. Dalis jų taip vadinamos dar nuo sovietmečio, dalis pavadinimus gavo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Yra ilga pagal pajūrį einanti gatvė nuo Melnragės iki Girulių, kuri kažkodėl pavadinta Pamario gatve. Galbūt čia turėjo būti Pajūrio gatvė, bet tokia gatvė jau buvo, ji eina per Tauralaukį, kuris dabar yra Klaipėdos miesto dalis.

Dar vienas jūrinių gatvių mikrorajonas yra Klaipėdos šiaurėje – Zeigių mikrorajone. Jis yra už Kalotės, šalia Pajūrio regioninio parko ribos. Oficialūs šaltiniai, kaip „Wikipedia“, „Paštokodas.lt“, „Adresai.lt“, skelbia, kad Zeigiai yra Klaipėdos rajono teritorija.

Zeigiuose yra garsiausiam visų laikų Lietuvos jūrų kapitonui Liudvikui Stulpinui skirta gatvė. Ji ribojasi su Kriauklių gatve, paraleliai jos eina Laivų gatvė, o kiek tolėliau yra Jūros gatvė.

Buvo labai stengtasi, kad Liudviko Stulpino gatvė atsidurtų kur nors Klaipėdos senamiestyje, šalia uosto. Tam savo laiku nepritarė Klaipėdos miesto įvaizdžio formavimo valdininkai. Tarsi prieš L. Stulpiną Klaipėdos mieste kas nors būtų buvęs asmeniškai nusiteikęs, nes jo vardo gatvė atsidūrė Klaipėdos rajone, o paminklas, kurį rengėsi pastatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, iš Klaipėdos miesto „išstumtas“ net į Telšius.