Kapinėse – daug jūrininkų
Bocmanas Rimantas Ragaišis prisipažino prieš Naujuosius metus pavartąs savo išleistas knygas.
Knygų leidyba prasidėjo 2013 m., kai, norėdamas paskelbti nedidelį pasakojimą apie savo jūrinį kelią, pamatė, kad tekstų ir nuotraukų nėra daug. Tada ir kilo mintis prie savo prisiminimų pridėti draugų, pažįstamų, su kuriais plaukė į reisus, atsiminimus. Taip atsirado knygos "Ko bangos nenuplovė?" (2013), "Reisai baltais chalatais" (2015), "Gyvenimą paskyrėme jūrai" (2018), "Sugrįžome audras nugalėję" (2021).
Iš didžiulio žvejybos laivyno, kur dirbo apie 20 tūkst. žmonių, koks 10 tūkst., o gal ir daugiau jau guli kapinėse.
"Tarsi prisiminimų albumą perverčiau savo knygas ir pasidarė liūdna. Su mumis nebėra jau gal kokių 50 knygos herojų, o gal ir daugiau, nes ne visada sužinau, kad kuris nors jūrininkas jau iškeliavo anapilin", – kalbėjo R.Ragaišis.
Dalį jūrininkų jis pats lydėjo į kapines. Kol jie buvo gyvi, susitikdavo, pakalbėdavo, prisimindavo bendrus reisus.
"Anuomet, kai veikė bent keli žvejybos laivynai, prekybos laivyne Klaipėdoje buvo labai daug jūrininkų. Dabar dauguma jų jau guli Lėbartų arba Joniškės kapinėse. Galime tik įsivaizduoti. Iš didžiulio žvejybos laivyno, kur dirbo apie 20 tūkst. žmonių, koks 10 tūkst., o gal ir daugiau jau guli kapinėse", – sakė R.Ragaišis.
Jūrininkai, kuriuos prisimename
Jis vardijo jau mirusius jūrininkus: pirmojo laivo kapitoną Sergejų Ostrovskį, įgulos narį Sergejų Kozlovą. Su jūrininkais Broniumi Černiumi, Vladimiru Vlasovu, Algirdu Kulboku, Vytautu Runeliu, Juozu Petrulioniu, Vladimiru Kirko, Aloyzu Liebumi, Rimvydu Nenėnu, Povilu Baronu, Antanu Velučiu, Pranu Kairiu gyvenimas jį buvo suvedęs įvairiais laikotarpiais.
Pradžia: pirmasis Lietuvos karinio jūrų laivyno admirolas R.Baltuška 2002 m.
Jis prisimena ir anapilin išėjusius puikius jūrininkus Jakūbą Jokubovskį, Stasį Šenavičių, Algirdą Mitalą, Algirdą Paročką, Juozą Krasauską, Algirdą Valiukėną, Feliksą Rinkevičių, Bronislovą Rudzinską, Eimutį Astiką, Aleksandrą Nagį, Marių Krištanavičių, Vilių Pakalniškį, Nikolajų Severinčiką, karinio jūrų laivyno admirolą Raimondą Baltušką, jachtos "Lietuva" kapitoną Steponą Kudzevičių, laivyno mechanikus Algį Mikalajūną, Vilių Volkovą, Juozą Masiulį, Vincą Dambrauską, Alfonsą Viršylą.
Pasiekimas: vienas žymiausių Lietuvos buriuotojų klaipėdietis S.Kudzevičius, kurio vadovaujama jachta "Lietuva" pirmoji apiplaukė aplink pasaulį.
Gyvenimas R.Ragaišį buvo suvedęs ir su gydytojais, kai dirbo Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Iš knygoje "Reisai baltais chalatais" minimų laivyno gydytojų anapilin jau iškeliavo Valdas Kuolas, Osvinas Kybrancas, Ramūnas Lekas, Vladimiras Meilė.
Pats R.Ragaišis iš Aukštaitijos – Utenos krašto, gimęs ir užaugęs prie Indrajos ežero.
"Daug kraštiečių sutikau Klaipėdoje, daug jų jau atgulė amžinojo poilsio. Tik vienas kitas buvo sugrąžintas į gimtąjį kraštą. Mus, jūrininkus, supažindino jūra, Klaipėda mums tapo artima, Lėbartų ir Joniškės kapinės mus priglaudžia", – pasakojo R.Ragaišis.
Kapitonų pagerbimo tradicijos
Nemaža dalis jūrininkų, ypač iš buvusio žvejybos laivyno, išeina tyliai, jokioms jūrinėms organizacijoms nežinant.
Jūrų kapitonų asociacija turi ypatingą tradiciją kasmet prieš Vėlines gedulinga muzika ir tylos minute pagerbti visus anapilin iškeliavusius jūrų kapitonus. Ekrane pristatomos išėjusių kapitonų nuotraukos. Per metus miršta 1–3, kartais ir daugiau jūrų kapitonų.
Jūrų kapitonų asociacijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Saulėnas sakė, kad paskutinysis anapilin iškeliavęs jūrų kapitonas buvo Bernardas Vilimas. Pandemija ir draudimai sutrukdė jūrų kapitonams įvykdyti dar vieną tradicinę misiją. Paprastai būdavo, kad, susitarus su giminėmis, prie mirusiojo karsto budėdavo uniformuoti jūrų kapitonai.
Įprasta, kad jūrų kapitonų laidotuvėse dalyvauja daug jūrininkų, nes juos siejo prisiminimai, bendri reisai. V.Saulėnas prisiminė, jog įspūdingos buvusios jūrų kapitono Zenono Kaupo laidotuvės, kai jį išlydėti atėjo daug žmonių. Įsiminė ir jūrų kapitono Stanislovo Jonkaus laidotuvės. Jis dirbo Lietuvos jūrų laivininkystėje, buvo žinomas ir gerbiamas jūrų kapitonas.
Tradicija: kasmet į jūrą nuleidžiami vainikai išėjusiems jūrininkams atminti.
Dalis jūrininkų iškeliauja tyliai
Lietuvos jūrininkų sąjungoje yra apie 2 tūkst. narių. Per metus anapilin iškeliauja 3–4, kai kuriais metais ir 5–6 nariai.
"Numatyta, kad mirus Jūrininkų sąjungos nariui jo šeimai mokama parama. Mirus Jūrininkų sąjungos nariui, mūsų taryba sprendžia, kas vyks į laidotuves, lydės jūrininką į kapines. Kartais būna sunku ką nors sugaudyti, nes nemažai mūsų sąjungos narių būna reisuose", – pasakojo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža. Kai kuriems visuomenėje labiau žinomiems jūrininkams spausdinami ir nekrologai.
P.Bekėža minėjo, jog pasitaiko, kad mirus jūrininkui artimieji, prispausti netekties skausmo, užmiršta pranešti jūrininkų organizacijoms. Net ir pavėluotai sužinoję Jūrininkų sąjungos nariai stengiasi pagerbti šį pasaulį palikusį jūrininką.
Nemažai jūrininkų, ypač iš buvusio žvejybos laivyno, išeina tyliai, jokioms jūrinėms organizacijoms nežinant. Žvejybos laivynui išsidraskius, jūrininkai pasklido po įvairiausias organizacijas.
Tyliai, dažnai apsupti tik artimų žmonių rato anapilin iškeliauja ir nemažai užsienio laivuose dirbančių jūrininkų, kurie nebuvo jokių organizacijų nariais.
Naujausi komentarai