Vietoj premjero – viceministras

Pirmieji Jūros šventės garbintojai į Klaipėdą suvažiavo dar penktadienį.

Po spalvingų eitynių, suvienijusių apie 7 tūkst. dalyvių, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai iškėlė šalies trispalvę.

Taip oficialiai paskelbta šventės pradžia.

Kruizinių laivų terminale vykusiame jūrinės fiestos atidarymo renginyje dalyvavo uosto, miesto valdžios atstovai.

Premjero Sauliaus Skvernelio valdžios sveikinimus perdavė susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.

"Sveikinu visus svečius ir svarbiausia – Klaipėdos uosto bendruomenę. Ministerija tikrai sieks, kad Lietuvos vardas būtų jūrose, laivuose",– kalbėjo P.Martinkus.

"Mūsų laukia dar daug darbų, kad Lietuva būtų vadinama jūrine valstybe. Dėl tokių švenčių ir nuostabių vaizdų verta gyventi Klaipėdoje. Tai ne Jūros šventė Klaipėdoje, bet Klaipėda – visoje Jūros šventėje", – vaizdžiai pasakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Iškart po sveikinimo žodžių iškilmingai paskelbtas Metų jūrininkas. Šiemet šį garbų titulą pelnė jūrų kapitonas Juozas Liepuonius.

Devintus metus iš eilės dienraščio "Klaipėda" organizuojamuose rinkimuose buvo siūlomi savo darbais ir žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelnę jūrininkai.

Iš gausaus būrio pretendentų dienraščio skaitytojai išrinko tris.

Daugiausia simpatijų šiemet, be nugalėtojo J.Liepuoniaus, pelnė žvejybos laivyno bocmanas Rimantas Ragaišis ir kapitonas Vytautas Mogenis.

Ceremonijos metu nugalėtojui J.Liepuoniui atiteko žymaus Lietuvos stiklo dizainerio Edmundo Unguraičio sukurta originali statulėlė – laivas iš stiklo bei dienraščio "Klaipėda" prenumerata.

Metų jūrininku tapusį J.Liepuonių ir kitus du finalininkus – R.Ragaišį bei V.Mogenį – sveikino bendrovės "Diena Media News" direktorius Tadas Širvinskas.

"Klaipėda niekada nebuvo atsiejama nuo jūros, uostas – nuo jūrininkų. Todėl "Klaipėdos" dienraštis visuomet daug dėmesio skiria šioms temoms", – atkreipė dėmesį T.Širvinskas.

Akims – muzikinis vandens šou

Penktadienį ir šeštadienį vos sutemus Jūros šventės dalyviai skubėjo prie Jono kalnelio, kur vyko didžiausias Lietuvoje šokančių fontanų šou "Miesto garsai" .

Vandens spektaklis daugumai mačiusiųjų paliko gerą įspūdį.

Šiais metais programa buvo papildyta ir "Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės" metų simboliu – smilgininkais.

Projekto autoriai – Klaipėdos kultūrinį gyvenimą puoselėjanti choreografė Agnija Šeiko drauge su šviesos menininku Linu Kutavičiumi ir muzikos autoriumi Kristijonu Lučinsku pasitelkė šviečiančias smilgas, kurios tarsi atspindi Pamario krašto žmogaus ir gamtos bendrystę, trapumą bei stiprybę.

Ir šiemet projektą remianti bendrovė "Klaipėdos nafta" drauge su šventės organizatoriais pasigrožėti šokančių fontanų, šviesos ir pirotechnikos šou "Miesto garsai" kvietė dvi dienas iš eilės po kelis kartus.

Skambėjo alternatyvi muzika

Pirmąjį fiestos vakarą žmonės masiškai plūstelėjo į Kruizinių laivų terminalą, kur vyko pagrindiniai Jūros šventės koncertai.

Penktadienį pasirodė grupė "Lemon Joy", klaipėdiečiai "Royce", "Eurovizijos" dainų konkurso žvaigždė Latvijos atlikėja Aminata Savadogo.

Uostamiestyje susikūrusi šiuolaikinio elektroninio roko grupė "Royce" pernai išleido savo debiutinį albumą "Black Lights".

Koncerto klausytojams grupės lyderis Ilja Gun pristatė ne tik populiariausius hitus, bet ir keletą naujų savo dainų.

Prisiminė "Linkuvos" įgulą

Tradiciškai Klaipėdos skulptūrų parke šeštadienio rytą pagerbta laivo "Linkuva" įgula.

Uostamiesčio valdžia, jūrininkų bendruomenė ir žuvusiųjų artimieji prie "Linkuvos" paminklo padėjo gėlių ir vainikų.

Ceremonijoje dalyvavo Klaipėdos meras V.Grubliauskas, miesto tarybos narys Rimantas Taraškevičius, bendrovės "Limarko laivininkystės kompanija" vadovas Vytautas Lygnugaris, ilgametis jūrininkas Sigitas Šileris, įgulos artimieji bei kolegos.

V.Lygnugaris teigė, kad jūrininko profesija – itin sudėtinga, kartais jūra ima ir pasiglemžia mūsų artimuosius.

"Ačiū Dievui, tai nevyksta masiškai, bet skausmas, kurį mes patiriame, labai didelis", – sakė jis.

V.Grubliausko žodžiais, nevalia pamiršti pavojų ir praradimų jūroje.

"Kol liks atsiminimai apie šią skaudžią netektį, tol būsime stipresni. Linkiu visiems tvirtybės – praradimai neturi stabdyti mūsų norų būti jūrininkais", – teigė Klaipėdos meras.

Jam antrino S.Šileris, kuris susirinkusiesiems kalbėjo – pamiršti praeities negalima, kad ir kokia ji būtų.

"Mums jūroje nesunku, jūrininkai nesiaukoja, o paprasčiausiai dirba savo darbą. Tai yra daro tai, ką moka geriausiai", – optimistiškai kalbėjo S.Šileris.

Negrįžę jūrininkai pagerbti tylos minute.

Kasmet prie paminklo per Jūros šventę ateina ne tik oficialūs asmenys, bet ir "Linkuvos" įgulos artimieji, skaudžiai išgyvenę jūrininkų netektis.

Laivas su visa 18 žmonių įgula pražuvo Atlanto vandenyne 2000 m. birželį. Visi šie žmonės buvo Lietuvos piliečiai, tarp vyrų – ir viena moteris.

Perdavė vėliavą

Dar viena oficiali ceremonija – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadų pasikeitimas vyko Kruizinių laivų terminale.

26-us metus Lietuvos kariuomenėje tarnaujantis dabartinis Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Aristidas Gerasimavičius rinktinės kovinę vėliavą perdavė majorui Mindaugui Stackevičiui.

A.Gerasimavičius Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadu tapo 2015 m. lapkritį.

Tarnybą Klaipėdoje atlikęs vyras užaugo Alytuje, 1992 m. davė savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos priesaiką, mokėsi Lietuvos karo akademijoje, yra įgijęs politikos mokslų magistro laipsnį.

Sužavėjo Omanas ir Brazilija

Šeštadienį Klaipėdos uostą pasiekė paskutinieji "The Tall Ships Races" laivai.

Pastarieji sulaukė gausybės lankytojų dėmesio – žmonės plūdo apžiūrėti, įsiamžinti burlaivių fone.

Pasak regatos organizatorių, dėl itin palankaus vėjo didelė dalis laivų Klaipėdą pasiekė net keliomis dienomis anksčiau, nei planuota.

Burlaivių stiebai miestą puošia jau nuo trečiadienio ir atsišvartuos tik rytoj. Kita jų stotelė – Ščecino uostas Lenkijoje.

Tarp 84 burlaivių net 42 – didieji, priskiriami "A" ir "B" klasei. Tai – rekordinis skaičius.

Tarp įspūdingiausių laivų – seniausias, į vandenį nuleistas 1892 m. "Leila" iš Didžiosios Britanijos.

Ilgiausias – Rusijos burlaivis "Sedov", kurio korpuso ilgis – 108,7 m.

Egzotiškas ir tarp lankytojų, ko gero, populiariausias burlaivis "Shabab Oman II" iš Omano, pietrytinio Arabijos pusiasalio, skirtas net 90 įgulos narių, burlaivis iš Brazilijos "Cisne Branco", kuriam, norint pasiekti Baltijos jūrą, teko įveikti daugiau negu 10 tūkst. kilometrų. Jūrine kalba tariant, apie 6 tūkst. jūrmylių.

Vakar laivų įgulos rinkosi į spalvingas eitynes ir centrinės Klaipėdos gatvėmis nužygiavo į Kruizinių laivų terminalą.

Jūros šventės dalyviai grožėjosi ne tik laivais, bet ir įvairiaspalviais senoviniais automobiliais.

Tradicinis automobilininkų susibūrimas vyksta kasmet per svarbiausią uostamiesčio fiestą.

Šeštadienio rytą žvilgsnį traukianti transporto priemonių kolona garsiai riedėjo centrinėmis miesto gatvėmis Kruizinių laivų terminalo link.

Senovinių automobilių entuziastai su automobiliais ir motociklais į Jūros šventę susirinko ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Palangos bei kitų Lietuvos miestų.

Prezidentė atvyko iš Palangos

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį taip pat svečiavosi pajūryje.

Tiesiai iš susitikimo su stovyklaujančiais vaikais Palangoje šalies vadovė išskubėjo į Klaipėdą, kur pasveikino į Lietuvą atvykusius "The Tall Ships Races 2017" burlaivių regatos dalyvius.

D.Grybauskaitė Kruizinių laivų terminale lietuvių ir anglų kalbomis kreipėsi į burlaivių įgulų narius, sėkmingai atplaukusius į mūsų uostą.

"Džiaugiuosi, kad šiandien esame Klaipėdoje, tokiame gražiame Lietuvos mieste. Didžiuojuosi, kad Lietuva gali priimti ir priima tiek daug mūsų kaimynų ir mūsų draugų. Tikiuosi, kad Baltijos jūra, demonstruodama atvirumą ir nuoširdumą, išliks taikos jūra, kuri jungia tautas ir valstybes", – kalbėjo šalies vadovė.

Burlaivių įgulas, sėkmingai įveikusias Turku–Klaipėda lenktynių etapą, atidarymo ceremonijoje sveikino ir V.Grubliauskas, "The Tall Ships Races 2017" lenktynių pirmininkas Knutas Westernas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Šeštadieninės ceremonijos metu Kruizinių laivų terminalo pirse buvo iškeltos 19 valstybių, kurių burlaiviai atplaukė į Klaipėdos uostą, vėliavos: Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Olandijos, Danijos, Švedijos, Norvegijos, Estijos, Belgijos, Prancūzijos, Austrijos, Brazilijos, Portugalijos, Omano, Čekijos, Bulgarijos ir, žinoma, Lietuvos.

Laukė po valandą

Vakarop miesto centrinėje dalyje susidarė nemenkos spūstys. Pakeliui į Kruizinių laivų terminalą prie pasukamojo tilto tekdavo laukti ir visą valandą.

Prie pagrindinės scenos taip pat ėmė burtis minios žmonių, norėjusių pamatyti vieną populiariausių latvių grupių "Brainstorm".

Šeštadienio koncertą pradėjo Saulius Prūsaitis, iškart po jo pasirodė grupė "Brainstorm", kurių vizitas Jūros šventėje buvo vienintelis Lietuvoje šiais metais.

Vėliau publika linksminosi su atlikėju Mantu Jankavičiumi.

Žvaigždės iš Latvijos pasirodė puikiai – susirinkusieji balsu traukė visiems gerai žinomas grupės dainas.

Tačiau tolėliau stovėję žiūrovai pastebėjo, kad vokalistas Renaras Kauperis buvo girdimas itin prastai.

Esą už šventinį koncertą garsesnė pasirodė prie atrakcionų leidžiama muzika.

"Prasibrauti per minią iki scenos buvo neįmanoma, todėl stebėjome koncertą atokiau. Kartais buvo tiesiog neįmanoma išgirsti, kokia kalba dainuojama daina – latvių ar rusų. Maža to, su draugu kuo puikiausiai galėjome susikalbėti tarpusavyje. Palyginti su Teatro aikšte, kur vyko Jurgos Šeduikytės pasirodymas, "Brainstorm" buvo labai tylūs. Atrakcionų muzika "permušė" atlikėjus", – skundėsi viena klaipėdietė.

Teatro aikštėje, be jau minėtos J.Šeduikytės, vyko vieno populiariausių Lietuvos atlikėjų Igno Pociūno, geriau žinomo kaip "Daddy Was A Milkman" koncertas, vėliau – grupės "Sabor Latino LT" pasirodymas.

Vėluojantys, bet gražūs

Šventinis Jūros fiestos fejerverkas dangų nušvietė gerokai po vidurnakčio. Kantriai jų laukusieji liko patenkinti reginiu.

Įspūdingas fejerverkų šou buvo matomas Klaipėdos piliavietėje.

Dar gerokai prieš vidurnaktį žmonės ėmė buriuotis senamiestyje ant Biržos tilto, kiti skubėjo į Kruizinių laivų terminalą, nenorėdami praleisti šventės kulminacijos.

Žiūrovai dalijosi įspūdžiais, esą laukti visą pusvalandį buvo verta, nes šiųmetis fejerverkų šou buvo išties įspūdingas. Jam pasibaigus susirinkusieji džiaugsmingai plojo.

Papiktino išpūstos kainos

Savaitgalį į uostamiestį suvažiavo ne tik poilsiautojai, bet ir prekybininkai iš visos Lietuvos.

Įvairias prekes, skanėstus, pramogas siūlę verslininkai savo gobšumu įsiutino kai kuriuos klaipėdiečius.

Penktadienį po mugę pasidairęs Rimantas tikino esąs nusivylęs tiek alaus, tiek maisto kainomis.

Vienas bokalas alaus atsiėjo tris, o kai kur ir keturis eurus, keli keptos duonos gabalėliai – du, tris eurus. Nepigios ir dešrelės su kopūstais, žuvys.

Išpūstomis kainomis nepatenkintos buvo ir Klaipėdos mamos. Šventės metu pramogos vaikams tapo neįkandamos.

Viena moteris internetinėje erdvėje guodėsi – atrakcionai smarkiai paplonino tėvų pinigines.

"Noriu įspėti – jeigu nuspręsite leisti savo vaikučiams padūkti atrakcione "Monkey World", kuris šventės metu stovėjo Kruizinių laivų terminale, teks gerokai pakratyti piniginę. Mes sumokėjome 5 eurus galvodami, kad bus taip pat, kaip ir prie "Akropolio". Tai yra sumokėsime už 10 min. lakstymo. Tačiau vaikui pakilus į viršų ir vieną kartą nusileidus kalneliu buvo paprašyta pasišalinti, neva sumokėta tik už vieną kartą. Vaikas net apsiverkė", – pasakojo klaipėdietė.

Mamai nuskubėjus aiškintis, kas atsitiko, pardavėjai ją įspėjo, kad 5 eurus kainuoja vieną kartą pakilti ir nusileisti atrakcionu.

"Juk tai gobšumo viršūnė. Būkite budrūs ir prieš mokėdami pinigėlius pasidomėkite visomis sąlygomis", – perspėjo mama.

Muštynių nebuvo

Į Klaipėdą plūstelėjęs milžiniškas žmonių srautas užkrovė papildomo darbo policijos patruliams.

Budintys pareigūnai tikino Jūros šventės metu sulaukę dvigubai daugiau iškvietimų nei įprastą savaitgalį, tačiau muštynių ar kitokių agresijos proveržių neužfiksavo.

Visą savaitgalį gatvėse patruliavo didesnės policijos pajėgos. Šventei buvo ruoštasi atsakingai, todėl išvengta nemalonių staigmenų.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) budintis pareigūnas skaičiavo, kad per dvi šventės dienas sulaukta beveik 900 iškvietimų.

"460 iškvietimų per parą, tai yra nuo šeštadienio 8.30 val. iki sekmadienio 8.30 val. Penktadienį per tą patį laiką – 430. Tai yra kone dvigubai daugiau nei paprastą savaitgalį", – sakė budėtojas.

Policijos suvestinėje daugiausia vyrauja vagystės, skundai dėl triukšmo ir garsios muzikos, neleistinose vietose pastatytų automobilių.

"Muštynių išvis nebuvo", – tikino pašnekovas.

Puikiai susitvarkyta ir su šiukšlių pertekliumi – visomis šventės dienomis jau nuo ankstyvo ryto būdavo blizginamos gatvės, valomi šaligatviai.