Kainos lenkė sveiką protą

Niekuo neypatingas keraminis puodelis su lėkštute, veikiausiai kiniškas, parduotuvėje kainuojantis daugiausia 5 eurus, Jūros šventės mugėje buvo įkainotas 20 eurų (beveik 70 litų).

"Juk su lėkštute", – bandė įtikinti pardavėjas šventės euforijos apimtus žmones.

Už medinę mentelę, skirtą maistui keptuvėje maišyti, taip pat turbūt kinišką, prekeivis užsimanė 4,5 euro (15,5 lito).

100 gramų turkiškos chalvos kainavo 4 eurus (13,81 lito), deginto cukraus saldainis ant pagaliuko – 1 eurą (3,45 lito), 200 ml sulčių pakelis su šiaudeliu – 1,5 euro (5,18 lito), tiek pat – ir vienas kaušelis ledų, šašlykai – 7 eurus (24,17 lito), vienas rūkytas karšis – ne mažiau kaip 4 eurai.

Nustebino ir prekijas, už kilogramą dešros reikalavęs 18 eurų.

Akiplėšiškos sumos nustebinti klaipėdiečiai kraipė galvas ir kalbėjo, kad tokių šio gaminio kainų iki šiol dar nebuvo regėję.

"Kosmosas, nematau, už ką mokėti, per brangu, tai tada – velniop", – tai tik patys švelniausi šventės dalyvių, kuriuos papiktino Jūros šventės prekeivių nepadorumas, pastebėjimai.

"Reali alaus bokalo kaina – 50 centų, parduoda už 3,5 euro. Įmokėtą rinkliavos mokestį laisvai galima susirinkti per valandą. Likę pinigai – grynas pelnas. Tūkstantį eurų susirinkti per dieną galima be vargo", – dėstė vardo ir pavardės nenorėjęs viešinti šventės dalyvis.

"Mane labiausiai pribloškė, kad tokio pat alaus bokalas Ispanijos kurorte kainuoja 80 centų, o Klaipėdoje jis 4 kartus brangesnis", – stebėjosi tėviškėje per Jūros šventę apsilankęs emigrantas.

Pramogos ne visiems įkandamos

Klaipėdiečiai ir svečiai pripažino, kad šiemet, kaip niekada anksčiau, miestas per šventę buvo ypač gražus.

Vien jau burlaivių stiebai ir vėliavėlės teikė jaukumo ir pasigėrėjimo, regis, ko daugiau norėti, tik grožėtis vaizdais, skanauti gardžius patiekalus, mugėje įsigyti suvenyrų ar šiaip malonių smulkmenų.

Tačiau šventės nuotaiką užgožė kosminės prekių, maisto ir paslaugų kainos Klaipėdos gatvėse.

Žmonėms kojas pakirto prekeivių godumas.

Tuoj pasipylė internautų pastebėjimai. Daugiavaikiu pasivadinęs pilietis parašė: "Aš su 3 vaikais išėjęs į miestą paskui turėsiu mėnesį nevalgyti."

"Mano vaikai su šeimomis vakar ten buvo, jau daugiau nebevažiuos. Ne todėl, kad gaila jiems tų keliolikos eurų, bet pasibjaurėtina, kai vadinamieji verslininkai akivaizdžiai tyčiojasi iš žmonių, konkuruodami vieni su kitais, kas daugiau prisiplėš pinigų. Bet ką pirkdamas jautiesi kvailio vietoje atsidūręs", – pastebėjo klaipėdietė.

"Uždirbant minimumą, Jūros šventėje nėra ką veikti. Vaikai tai nori visko, o iš ko pirkti, jei už šildymą dar esame skoloje?" – apmaudą liejo kitas internautas.

"Nenorite, nepirkite"

Besipiktinantiems Jūros šventėje parduodamu brangiu maistu internete netrukus radosi patarimų: "Keisti pasisakymai dėl kainų. Kodėl reikia pykti? Nenorite, nepirkite, kas draudžia pasiimti vaikeliui maisto iš namų? O čia kiek nori, tiek prašo."

Komentatorius Diedas pastebėjo: "Atsilikėliai, visame pasaulyje per šventes kainos kyla. O tu, būdamas verslininkas, pardavinėtum viską po 25 centus ir važinėtumei 25 metų senumo "Audi"?"

Istoriku pasivadinęs pilietis parašė: "Vokiečiai nuo 1935 iki 1945 metų visus, kurie dirbtinai išpūsdavo kainas, siųsdavo į Dachau stovyklą perauklėjimui, ir kainos tapdavo normalios."

Kai kuriuos dėl išpūstų kainų pagavo toks įniršis, jog neapsieita net be prakeiksmų: "Būkite prakeikti, lupikautojai, supūsite žemėje nesulaukę senatvės, o ten degsite pragare labai greit."

Rinkliavos dydis nesikeitė

Tuoj buvo rasti ir kaltieji, esą "žmonės nežino visos tiesos: kiek už galimybę prekiauti plėšia Klaipėdos valdžia ir viešoji įstaiga "Jūros šventė". Mokesčiai yra protu nesuvokiami".

Viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" pardavimų vadybininkė Vaida Urbonavičienė pabrėžė, jog rinkliavos mokestis išliko toks pat, kaip ir pernai.

Taigi pagrindo kelti kainas nebuvo.

Tačiau akivaizdu, kad prekių ir paslaugų įkainiai šoktelėjo kur kas labiau nei pernykštės mugės metu.

"Šiemet prekybos vietų Jūros šventėje buvo daugiau nei tūkstantis, vien mugėje – 826. Rinkliavos mokestis priklausė nuo prekybos vietos dydžio. Mažiausia vieta (4 kv. m ploto) trims dienoms kainavo 92 eurus, didžiausia – 9 kv. m ploto – 360 eurų. Kavinėms 1 kv. m rinkliava siekė 23 eurus. Trims dienoms kavinei rinkliava kainavo 1 150 eurų", – dienraščiui vakar teigė V.Urbonavičienė.

Remiantis šiais įkainiais ir prekių bei paslaugų kainomis, akivaizdu, jog juos susigrąžinti verslininkai galėjo per vieną vakarą.

Siekis – užsidirbti per dieną

Rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas neslėpė, jog mūsų verslininkai susikuria iliuziją, kad per šventę jie iš klientų gali "nulupti visą sumą, kurią yra skolingi bankui".

"Prekiautojas nori per dieną įgyvendinti šitą ar kitą savo planą, čia ir yra visas paaiškinimas, kodėl kainos tokios keistos. Jokios rinkodaros tame nematau, tik ekscentrišką žmonių norą prisiplėšti. Tokių prekiautojų Jūros šventėje mačiau gal 80 procentų. Čia, kaip ir Palangoje, kur vasarą kainos tokios, kad likusius 9 mėnesius vietiniai iš tų pinigų galėtų gyventi", – teigė R.Vaitiekūnas.

Rinkodaros specialistas pastebėjo, kad prekeiviai neretai tuo savo godulio proveržiu pasiekia norimą rezultatą, nes žmonės, atvykę į šventę, yra išlaidūs, ir tai esą psichologiniai dalykai.

"Šventėje žmonės paprastai savo biudžetą skaičiuoja emocijomis, vaikų norais ir moka, kiek kas prašo. Čia daugiau psichologinis dalykas, nes paprastą dieną žmogus visai kitaip skaičiuoja išleidžiamus pinigus. Ir taip yra visose šalyse. Kiek žinau, Vokietijoje per "Oktoberfestą" žmonės išleidžia pinigų kažkiek daugiau nei įprastai, bet ne taip žvėriškai, kaip pas mus. Mus bet kuriuo atveju apgavo po euro įvedimo, kai viskas pabrango tris su puse karto ir dar brangs, nes Europoje euras silpnėja, ir niekur nuo to nepabėgsime", – pastebėjo R.Vaitiekūnas.

Mulkina, kas tik nori

Kai kurie prekeiviai tikisi, kad miestą užplūdę užsieniečiai, turistai iš Rusijos ar Baltarusijos, didelių kainų tiesiog "nepastebės".

Pasak R.Vaitiekūno, tokie įkainių šuoliai, ypač per šventes, būdingi tranzitinėms šalims.

"Nors, sakykime, Čekija irgi tranzitinė šalis, bet ten emocijomis tiek verslas, tiek pirkėjai vadovaujasi mažiau. O mes gi labai emocingi. Vasara – toks laikas, mūsų supratimu, kada reikia leisti pinigus. Tada tenka skolintis iš greitų paskolų bendrovių ar bankų. Susidaro iliuzija, kad pinigų apyvartoje daug, ir viskas yra tvarkoje. Jeigu mūsų žmonės būtų tokie, kaip vokiečiai – skaičiuojantys savo pinigus ir labiau ekonomiškai išprusę, žinotų, iš ko sudarytas jų perkamas produktas ir kokia jo reali vertė, gal tada būtų kitoks supratimas, ir pinigais taip nesišvaistytų", – mano pašnekovas.

Rinkodaros specialistas sako, jei žmonės susiimtų ir nemėtytų pinigų beprasmiškiems pirkiniams, kurie to neverti, rinka stabilizuotųsi ir tokių kainų per šventes nebebūtų.

"Visa bėda, kad mes per anksti išlipome į kapitalizmą, nesuprasdami, kas vyksta. Aukštosiose mokyklose Karlo Marxo teoriją nubraukė, diskriminacijos neliko, viskas yra gražu. Turime vergauti pinigams ir tenkintis vienkartiniais daiktais. Mūsų rinkos vaizdas liūdnas – kokybės sistemos nėra, kontrolės jokios. Gaila, kad ne kiekvienas žmogus gali susigaudyti, kur yra mulkinamas", – apgailestavo R.Vaitiekūnas.