Įsisavina jūros projektus

Vos viena verslo grupė panoro dalyvauti Baltijos jūros tyrimuose, kurių tikslas – išsamiai ištirti jūros dalį, kur iš vėjo jėgainių parko jūroje bus tiesiama jungtis su sausuma.

Ištirti jūros dugną už kiek daugiau nei 978 tūkst. eurų panoro bendrovės „Garant Diving“ ir „Geobaltic“. Pirmoji turi jūrinių tyrimų techniką ir patirtį tiriant Lietuvos ir Lenkijos elektros kabelio jungtį. Antroji vykdo geologinius grunto tyrimus tiek sausumoje, tiek vandenyje.

Pradėdama vėjo jėgainių parko jūroje statybas, jo jungtis, kitas elektros jungtis, Lietuva iš esmės žengia pirmuosius žingsnius išsamiau įsisavinant Baltijos jūros ekonominius projektus.

Galima teigti, kad tokių projektų jau būta ir praeityje, nes Lietuvos vandenyse buvo statomas Būtingės naftos terminalo plūduras, atliekami dugno tyrimai ties juo.

Iš dalies taip, tačiau tai buvo jau seniai, tiek tyrimus, tiek įvairius darbus atliko užsienio kompanijos. Dabar į vėjo jėgainių parko ir jo elektros linijų tyrimus įtrauktas ir lietuviškas verslas, kaupiama patirtis ateityje galimiems naujiems jūros projektams.

Įranga: įvairioms jungties vietoms tirti jūroje naudojami specialūs laivai. / „Harmony Link“ nuotr.

Rado nuskendusį laivą

Jau pirmieji tyrimai būsimojo jūrų vėjo jėgainių parko teritorijoje parodė, kad Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra gana daug neatskleistų paslapčių.

Energetikos bendrovės „Ignitis Renewables“ užsakymu vykdant Baltijos jūros tyrimus toje vietoje, kur bus statomas vėjo jėgainių parkas, jūros dugne 38 m gylyje rastos 70 m ilgio ir 6 m aukščio nuskendusio laivo liekanos.

Neatmetama galimybė, kad toliau vykdant tyrimus Baltijos jūros dalyje netoli sienos su Latvija gali būti rasta ir daugiau įdomių objektų. Šioje dalyje jūros dugnas yra mažiau ištyrinėtas, nes ji yra tolėliau nuo tarptautinių vandens kelių.

Tai, kad vėjo jėgainių parko 120 kvadratinių kilometrų statybos rajone buvo rastos nuskendusio laivo liekanos, vėjo jėgainių parko statybos projekto nesustabdys. Tačiau susidomėjimas ta vieta gerokai padidės. Juo labiau kad tokių vietų, kur būtų nuskendę laivai, Lietuvos vandenyse nėra daug. Tai tik 19-asis įvairiais laikais aptiktas nuskendęs laivas.

Galima prisiminti, kad Estijos vandenyse įvairių nuskendusių laivų skaičiuojama šimtais.

Platus tyrimų spektras

Naujų atradimų galima tikėtis ir Energetikos ministerijos užsakymu vykdant vėjo elektrinių parko jungties su sausuma koridorių.

Į vėjo jėgainių parko ir jo elektros linijų tyrimus įtrauktas ir lietuviškas verslas, kaupiama patirtis ateityje galimiems naujiems jūros projektams.

Bus tiriamas iki 67 km ilgio inžinerinis koridorius nuo kranto linijos tarp Šventosios ir Palangos iki 65 m gylio jūroje.

Išsamūs šios trasos tyrimai vyks ilgiau nei metus. Daugiausia dėmesio bus skirta dugno geologiniams ir geotechniniams tyrimams.

Numatyti keli galimi tyrimo metodai: ne tik paviršinio grunto ėmimas, bet ir gręžimas, dugno zondavimas specialia įranga gaudant signalus iš žemės gelmių ir tiriant, kokia grunto sudėtis gilesniuose žemės sluoksniuose.

Panašūs darbai Baltijos jūros Lietuvos vandenyse yra vykę prieš porą metų, kai buvo tiriama Lietuvos ir Lenkijos jūrinio kabelio „Harmony Link“ trasa. Šią trasą buvo planuota iš jūros į krantą išvesti per tą patį vėjo jėgainių kabelio jungties rajoną, kurio plotas su apsaugos zonomis jūroje bus apie 500 m. To greičiausiai nepavyks padaryti, nes dėl kelis kartus pabrangusio jūrinio kabelio „Harmony Link“ tiesimo jūrinės jungties su Lenkija ketinama atsisakyti keičiant ją į jungtį sausuma.