Įsipareigojimas ES

Lietuva iki 2028 metų yra išsikėlusi tikslą Baltijos jūroje, maždaug už 40 kilometrų nuo Klaipėdos, 131 kv. km plote pastatyti 700 megavatų vėjo elektrinių parką.

Į vėjo jėgainių parką prie Lietuvos krantų planuojama pritraukti per 1 mlrd. eurų privačių investicijų.

Visi svarbiausi dokumentai, kurie įpareigoja Lietuvos valdžios institucijas ryžtingiau veikti kuriant Baltijos jūroje vėjo jėgainių parką, buvo priimti tik šių metų vasarą.

Iki tol buvo daugiausia kalbos ir ketinimai.

Šiemet liepos 7 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo posėdyje dalyvavęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas jau konkretino, kada ir ką planuoja daryti, kaip gali atrodyti vėjo jėgainių parkas. Jis dėstė ir tai, kad Lietuva privalės įsirengti vėjo jėgainių parką jūroje, nes to reikalauja ES direktyvos.

Konkreti vieta dar nežinoma

Tai, kas buvo kalbama ir dar plačiau, dabar jau išdėstyta vėjo jėgainių parko įrengimo jūroje darbų programoje, kuri pavadinta Lietuvos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, inžinerinės infrastruktūros vystymo planu.

Per ateinančius trejus metus numatoma atlikti studijas ir tyrimus.

Pirmiausia bus nustatyti konkretūs plotai, kur vyks vėjo jėgainių plėtra. Numatoma parengti bent dvi vėjo jėgainių parko prijungimo prie sausumos tinklų alternatyvas. Jos apims kabelių tiesimo vietas jūroje ir transformatorių išdėstymą sausumoje. Neįmanoma bet kur jūroje nutiesti aukštos įtampos elektros kabelio – vietos turės būti ištirtos ir įvertinta rizika.

Vizija: kol kas yra nurodyta tik preliminari vieta jūroje, kur galėtų būti vėjo jėgainių parkas. / Lietuvos energetikos ministerijos nuotr.

Galbūt sausumoje bus vietų, kur teks išpirkti žemės sklypus. Tam turės būti parengtos specialiosios teritorijos naudojimo sąlygos.

Pasirengimas statyti vėjo jėgainių parką jūroje suskirstytas į tris etapus, kurių kiekvienas naujas būtų pradėtas pabaigus prieš tai esantį.

Preliminari kabelio „išlipimo“ iš jūros vieta galėtų būti tarp Šventosios ir Būtingės. Jūroje pagamintos elektros išskirstymo arba perdavimo į Lietuvos tinklus jungtis galėtų būti kažkur tarp Šventosios ir Darbėnų. Planuojama, kad į šią teritoriją per Baltijos jūrą būtų atvesta ir elektros jungtis „Harmony Link“ iš Lenkijos su skirstykla ties Darbėnais.

Laukia ilgas pasirengimas

Pagrindinis viso planavimo proceso tikslas yra pasirengti skelbti vėjo jėgainių parko infrastruktūros įrengimo investuotojo aukcioną. Planuojama, kad investuotojas jau turėtų būti žinomas maždaug po dvejų metų, o 2023 m. vasarį jis jau turėtų būti pasirengęs pradėti statybas. Jos vyktų 2023–2028 metais.

Iki statybų pradžios Klaipėdos uoste turėtų būti parengta ir vėjo jėgainių komponentų priėmimo, surinkimo vieta.

2021–2022 metais turėtų būti atliktas didžiulis parengiamasis darbas. Atlikti tyrimai, parengtas ir suderintas vėjo jėgainių parko poveikio aplinkai vertinimo ir specialusis planai. Taip pat turės būti koreguojama Lietuvos juridinė bazė. Planuojama keisti juridinę bazę taip, kad vėjo jėgainių statybos ir eksploatavimo aukciono laimėtojas būtų atleistas nuo žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi Lietuvos teritorine jūra.

Pasirengimas statyti vėjo jėgainių parką jūroje suskirstytas į tris etapus, kurių kiekvienas naujas būtų pradėtas pabaigus prieš tai esantį.

Parengiamajame etape bus skelbiama apie vėjo jėgainių parko planavimą, tikslus ir kreipiamasi į suinteresuotas institucijas dėl sąlygų. Rengimo etape bus parengtos studijos, vėjo jėgainių parko jūroje inžinerinės infrastruktūros brėžinys, komunikacijų kanalai, saugomos teritorijos, apsaugos zonos, poveikio aplinkai vertinimas, konkretūs inžinerinės plėtros sprendiniai.

Baigiamajame etape bus tikrinamas, viešinamas, derinamas, dokumentų registre registruojamas ir Vyriausybėje tvirtinamas vėjo jėgainių parko infrastruktūros vystymo planas. Jo patvirtinimas atvers galimybę skelbti vėjo jėgainės statybos operatoriaus aukcioną.