Siekiant išvengti pakrantės žvejų tinklų visi ruoniai su palydoviniais siųstuvais paleisti juos nuplukdžius laivu 20 kilometrų į jūrą.

„Deja, gavome informaciją, kad vienas ruoniukas žuvo prie Estijos krantų žvejų tinkluose“, – šią savaitę BNS informavo muziejus.

Siųstuvai leidžia muziejui nuotoliniu būdu stebėti, kaip kiekvienam iš paleistų ruoniukų sekasi adaptuotis gamtoje.

„Kolkas visiems jiems sekasi gerai – didesnė dalis jų jau toli nuo Lietuvos kranto. Visi demonstruoja nardymo elgseną, tad panašu, kad tyrinėdami aplinką, bando susirasti sau maisto“, – teigia Jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė.

Pasak jos, keletas ruonių vis dar yra matomi ties Lietuvos krantais, tačiau tikimasi, kad ir šie greitai pajudės į tolimesnes vietoves bei prisijungs prie natūraliai gamtoje esančių ruonių kolonijų.

„Ankstesnių metų siųstuvai atskleidė panašius rezultatus: dalis ruonių itin greitai nutolo nuo Lietuvos krantų, kita dalis – po keleto savaičių. Lietuvoje neturime pastovios laukinių ruonių kolonijos, todėl tikimės, kad ir reabilituoti ruoniukai čia nepasiliks“, – sako biologė.

Šiemet iš viso į muziejų buvo atgabenti 22 ruoniai, tačiau, pasak muziejaus, trys iš jų buvo tokie nusilpę, kad neišgyveno. 2023 metais buvo reabilituoti ir paleisti 19 ruonių, 2022-aisiais – 18.

Ruoniukai į muziejų atgabenami išsekę, sveriantys mažiau, nei kad buvo gimę, beveik visi būna užsikrėtę vadinamuoju ruonių vėjaraupių virusu, kuris pažeidžia ne tik odą, bet ir vidaus organus.

Gyvūnai taip pat serga parazitinėmis ligomis, būna dehidratavę, sukandžioti žvėrių, supūliavusiomis žaizdomis ir akimis. Šiemet du ruoniukai buvo taip sužaloti, kad gelbėjant jie buvo operuojami, valomos, siuvamos žaizdos.

„Jeigu šimtmečio pradžioje į muziejų patekdavo vienas–du, trys ruoniukai, tai paskui jų skaičius kasmet pradėjo augti ir jau nuo 2010 metų viršija dešimt, o dabar jau perkopinėja ir 20“, – nurodo muziejus.