Laiškai ar siuntos dažniausiai pasiklysta dėl klaidingai nurodytų adresų, gavėjo kontaktų, dėl apleistų arba klaidingai pažymėtų pašto dėžučių.

Kaip teigė Lietuvos pašto Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė Neringa Žukauskaitė, žmogiškąsias klaidas kartais daro ir pašto darbuotojai, tačiau tokie atvejai esą nėra dažni.

Vadovė pabrėžė, kad laiškininkai klaidas dažniausiai pastebi, kai informacija vidinėse sistemose nesutampa su informacija ant laiško, pavyzdžiui, trūksta daugiabučio namo buto numerio, nėra informacijos apie gavėją arba neatitinka kodai.

Būtų puiku, jeigu klientas, per klaidą gavęs siuntą, atneštų ją į pašto skyrių.

Gyventojai, gavę ne savo laiškus ar siuntinius, skuba jų nuotraukomis pasidalinti socialiniuose tinkluose, taip tikėdamiesi atrasti siuntų savininkus, tačiau N. Žukauskaitė pabrėžė, kad toks sprendimas nėra tinkamas.

„Būtų puiku, jeigu klientas, per klaidą gavęs siuntą, atneštų ją į pašto skyrių, o kelti nuotraukas į socialinius tinklus su asmens duomenimis nepatariama“, – sakė N. Žukauskaitė.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vyresnioji patarėja Jūratė Kučinskaitė paaiškino, kad žmogaus vardas, pavardė ir adresas viešai skelbiamas gali būti tik su to žmogaus sutikimu.

„Jeigu žmogus, kurio vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas be sutikimo paviešinti, kreiptųsi su skundu į žurnalistų etikos inspektorių arba teismą, būtų pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista to žmogaus teisė į asmens duomenų apsaugą ir privatumą“, – pabrėžė J. Kučinskaitė.