Parūpo šikšnosparniai

Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė, tarybos nariams pristatydama dvejų metų veiklos plano programas, akcentavo, kad miesto biudžetas pernai negavo 6,5 mln. eurų planuotų pajamų.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai, analizuodami, kam planuojama išleisti biudžeto pinigus, kėlė įvairius klausimus.

Norint viską suprasti, reikia vunderkindu būti.

Vieniems rūpėjo, kodėl skirta perpus mažiau lėšų kopų tvirtinimui, kiti klausinėjo apie inkilus šikšnosparniams, kurių globa taip pat pateko į programų eilutes, nors pinigų tam ir nebuvo numatyta.

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys sunerimo, kad dėl lėšų stygiaus atsisakyta net kelių architektūrinių konkursų.

"Atidėti tikrai svarbūs architektūriniai konkursai dėl želdynų įrengimo prie Vingio gatvės ir Šilutės plento, Klevų, Veliuonos gatvėje. Aš siūlau surasti lėšų, kad šie konkursai įvyktų dar šiemet", – siūlė A.Barbšys.

Politikas – ne vunderkindas?

Tarybos narys Arūnas Tuma tikino, kad jam per sunku analizuoti strateginio veiklos plano programų projektus.

Arūnas Tuma / Redakcijos archyvo nuotr.

"Norint viską suprasti, reikia vunderkindu būti. Man čia galvą reikia laužyti, turiu klausytis to, ko aš nesuprantu", – dūsavo politikas.

Į tai posėdžiui pirmininkavęs Alvidas Šimkus A.Tumai priminė, kad klausimai nagrinėjami pagal komitetų kompetenciją.

"Tauta jus rinko, tikėdama, kad jūs suprasite", – pastebėjo A.Šimkus.

"Tauta išrinko, tauta ir išspirs, atsiprašant", – rėžė A.Tuma.

Politikui užkliuvo, kad automatinėms oro taršos stebėsenos stotelėms numatyta skirti 306 tūkst. eurų sumą, nors projektas bus įgyvendintas tik 2023 m.

"Aš grįšiu ne prie šikšnosparnių, kažkokių nesąmonių, kam ta lentelė iš viso reikalinga, bet prie automatinių oro kokybės matavimo stotelių", – kalbėjo tarybos narys.

Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė komitetui paaiškino, kad apsispręsta įsigyti penkias tokias stoteles, pagal ES projektą.

A.Tumai taip pat užkliuvo tai, kad šiems metams nenumatyta dviračių takų plėtra.

Dangės slėnyje ir Smiltynėje numatytų tiesti dviračių takų projektavimas įstrigo dėl to, kad reikia atlikti tam reikalingos teritorijos išbraukimo iš miško paskirties žemės procedūras.

Didės rinkliava?

Aiškinantis, kokios lėšos bus numatomos kelių asfaltavimui ir kitų transporto mazgų modernizavimui, tarybos narei Elidai Mantulovai kilo klausimas dėl prognozuojamo rinkliavos už automobilių stovėjimą senamiestyje pakėlimo.

"Tenka girdėti, kad numatyti tokie biudžeto pajamų planai. Bangų gatvėje numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, yra projektas, tačiau kada jis bus įgyvendintas, neaišku. Jau reikėtų pradėti "čiupinėti" tą projektą. Nes iš rinkliavos lėšų mes privalome įrengti tokią infrastruktūrą", – akcentavo E.Mantulova.

Strateginio planavimo skyriaus vedėja I.Butenienė užsiminė, kad iš didinamos rinkliavos už stovėjimą yra numatyta įsigyti autobusų.

"Iš šių planuojamų lėšų numatoma ir daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietų plėtra. Šiems darbams numatyta 600 tūkst. eurų. Norint, kad išliktų ta pati suma, kaip pernai, – 1,2 mln. eurų, reikia kažkur sumažinti lėšų kiekį arba didinti rinkliavą", – paaiškino I.Butenienė.

Rūpi Atgimimo aikštė

Tarybos narys A.Tuma, kurio valdomai kompanijai "Kamineros grupė" priklauso viešbutis "Viktorija", teiravosi projektų medžiagą pristačiusios I.Butenienės, kokios perspektyvos dėl Danės gatvės ir Atgimimo aikštės rekonstrukcijos, klausė apie Bastionų tilto projektą ir piktinosi šio projekto baigtimi, klausė, kas kaltas už išmėtytas lėšas subliūškusioms idėjoms.

"Bastionų tilto statybų per artėjančius trejus metus nėra planuojama. Dėl Danės gatvės kol kas planuojama parengti techninį projektą. Iki 2023 metų Atgimimo aikštėje planuojame įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę", – paaiškino I.Butenienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasak jos, per artimiausius trejus metus tai – daugiausia savivaldybės lėšų pareikalausiantis projektas.

"Šiemet planuojama atlikti projekto korekciją, bus pasirengta rangos darbams, o per dvejus metus (nuo 2022 iki 2023 m.) turėtų būti pastatyta požeminė automobilių aikštelė. O aikštės sutvarkymas nusitęstų į 2024 metus", – pasakojo I.Butenienė.

Planuose ir jungties tarp požeminio garažo po Atgimimo aikšte ir naujojo Muzikinio teatro užbaigimas 2022 m. 2023-iaisiais turi būti baigti ir Muzikinio teatro aplinkos tvarkymo darbai.

2019 m. buvo įvardyta, kad bendra projekto vertė gali siekti apie 16 mln. eurų, iš jų projekto antžeminės dalies vertė – apie 4,8 mln., požeminės – 10,6 mln., archeologiniai tyrimai – 0,5 mln., inžinerinės paslaugos – 138 tūkst. eurų. Projektui įgyvendinti buvo tikimasi gauti 2,6 mln. ES lėšų, tačiau tai nepavyko.

Kol kas iš savivaldybės lėšų iki 2023 m. šiam projektui numatoma 8,6 mln. eurų.

Praėjusių metų gruodį Klaipėdos savivaldybė buvo sulaukusi rinkos konsultantų siūlymų, kai buvo atliktas aikštės rekonstrukcijos projekto auditas.

Miesto valdžia dar vertins pasiūlymus ir aiškinsis, kaip turimas techninis projektas gali pasikeisti. Manoma, kad galimas vienas sprendimų – projektas gali būti skaidomas.

Į savotišką aklavietę šis projektas pateko dėl kelių priežasčių – iš pradžių viltasi, kad aikštės antžeminę dalį bus galima rekonstruoti ES lėšomis. Tačiau taip ir nepradėjus vykdyti projekto, šios lėšos buvo perskirstytos kitiems objektams.

Taip pat kilo klausimų dėl aikštės antžeminės dalies sutvarkymo idėjos autentiškumo. Siūlymas aikštėje atkartoti 1990 m. kovo 11-osios žvaigždžių ir mėnulio išsidėstymą sukėlė pasipiktinimą dėl galimo idėjos plagiato, tad idėja buvo pakeista į Dangaus veidrodžio instaliaciją.

Tris valandas posėdžiavęs Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas išsiskirstė sklindant skambioms frazėms.

Atsisveikindamas A.Tuma pajuokavo, kad už viršvalandžius komiteto pirmininkas jam turėtų primokėti.

"Visiems milijonieriams vis to vieno euro trūksta", – atšovė A.Šimkus.

"Jei nesutaupysi iš savų, tai iš kur dar uždirbsi tuos milijonus?" – reziumavo A.Tuma.