Bostono pirklių pavedimas

Pagrindiniu šios kelionės herojumi laikomas prekybinio laivo kapitonas Robertas Gray’ius (1755–1806). Jis gimė Tivertone, Rodo saloje Atlanto pakrantėje ir dar jaunystėje tapo jūrininku. Per JAV Nepriklausomybės karą R. Gray’ius tarnavo karininku Kontinentiniame laivyne.

Atėjus taikos metui, R.Gray’ius tapo komerciniu jūrininku su prekybinio laivo kapitono licencija. Bostono prekybininkų grupė pasirinko jį laivo „Lady Washington“ kapitonu ir pavedė svarbią užduotį.

Pasibaigus karui ir paskelbus britų kolonijų Šiaurės Amerikoje nepriklausomybę, Bostono prekybininkai pirmieji nutraukė ryšius su Britų Rytų Indijos kompanija ir perėmė iš jų arbatos tiekimą į naujai sukurtas Jungtines Amerikos Valstijas. Jų galvose gimė įspūdingas verslo planas, kurį pasufleravo anglų jūrininko Jameso Cooko Kuko kelionių ataskaita, išleista 1784 m. Ten buvo rašoma, kad Kinijoje ypač vertinami sausumos ir jūrų žvėrelių kailiai, kurių vakarinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje galima pigiai įsigyti pas vietinius indėnus.

R. Gray’ius gavo nurodymą supirkti kailius, juos pelningai parduoti Kinijoje ir gautas pajamas investuoti į arbatą bei kitas vertingas prekes, kurios turi didelę paklausą JAV.

Iš vieno vandenyno į kitą

1787 m. rugsėjo 30 d. „Lady Wa-shington“ išplaukė į svarbią komercinę ekspediciją, lydima keliomis patrankomis ginkluoto šliupo „Columbia Rediviva“, kuriam vadovavo Johnas Kendrickas Kendrikas.

Abiejų laivų krovinį sudarė antklodės, peiliai, įvairios geležtės ir kitos prekės, turinčios didelę paklausą tarp indėnų, gyvenančių vakarinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje.

Bostono pirklių suruošti laivai leidosi į tolimą kelionę pro Žaliojo Kyšulio ir Folklandų salas Atlanto vandenyne. Aplenkę Horno ragą, jie pasiekė Ramųjį vandenyną. Ten juos užklupo audra, kurios metu „Columbia Rediviva“ buvo smarkiai apgadinta. J.Kendrickas buvo priverstas ieškoti pagalbos artimiausiame uoste. Pasiekę  Ispanijos okupuotas Chuano Fernandeso salas, amerikiečiai ėmėsi remontuoti laivą. Tuo metu R. Gray’ius su „Lady Washington“ po 10 mėnesių pasiekė Oregono pakrantę. Čia laivą užpuolė vietiniai gyventojai, nuo kurių amerikiečiai vos spėjo pasprukti, praradę vieną įgulos narį.

Praėjus beveik metams nuo išplaukimo dienos, R.Gray’iaus vadovaujama škuna „Lady Wa-shington“ pasiekė saugią įlanką netoli Vankuverio salos. Netrukus ten atvyko ir „Columbia Rediviva“. Abu laivai čia liko peržiemoti ir prekiauti su vietiniais indėnais. Supirkinėdami kailius dabartinės Britanijos Kolumbijos (Kanada) ir Oregono bei Kalifornijos (JAV) pakrantėse, abu amerikiečių jūrininkai tuo pat metu ištyrinėjo daugybę įlankų.

Sutiko kaip didvyrį

1789 m. birželio 24 d. dėl nežinomų priežasčių kapitonai pasikeitė laivais. R. Gray’ius perėmė „Columbia Rediviva“. J.Kendrickas tapo „Lady Washington“ kapitonu. Jis pasiliko tęsti prekių mainus su indėnais, o R. Gray’ius, jau turėdamas nemažą kailių krovinį, išvyko į Kiniją.

„Columbia Rediviva“ sėkmingai įveikė Ramųjį vandenyną, trumpam stabtelėjo Havajų salose ir 1790 m. pradžioje atvyko į pietinį Kinijos uostą Kantoną. Ten R.Gray’ius sėkmingai pardavė atsivežtus kailius. Už gautus pinigus jis nupirko didelį kiekį arbatos. Baigę sandorius su kinais, amerikiečiai leidosi namo.

Susidūrimas: R. Gray’iaus komandos konfliktas Tilamuko įlankoje su vietos indėnais pagal piešinį iš knygos apie Oregono istorijas. / Redakcijos archyvo nuotr.

Perplaukusi Indijos vandenyną, aplenkusi Gerosios Vilties kyšulį Afrikos pietuose, „Columbia Rediviva“ 1790 m. rugpjūčio 9 d. prisišvartavo Bostono uoste. Taip ji tapo pirmuoju JAV laivu, apiplaukusiu pasaulį.

Kelionės metu „Columbia Rediviva“ triumuose gulinčią arbatą užliejo vanduo, todėl investuotojai buvo nusivylę. Nepaisant to, R. Gray’ius Bostone buvo sutiktas kaip didvyris. Juk jis tapo pirmuoju amerikiečiu, apiplaukusiu pasaulį, kurio laive plevėsavo JAV vėliava. Jo garbei miesto gatvėse buvo surengtas paradas. Kartu su R.Gray’iumi per Bostoną žygiavo ir du Havajų salų aborigenai, kuriuos atsivežė „Columbia Rediviva“ jūreiviai. Tai buvo pirmieji havajiečiai, apsilankę Naujojoje Anglijoje. Miestelėnai spoksojo į pusnuogius vyrus, pasipuošusius tradiciška savo genties karine ekipuote. Vakare Masačusetso valstijos gubernatorius Johnas Hancockas surengė priėmimą, pagerbdamas R. Gray’ių už jo atliktą kelionę aplink pasaulį.

„Didžioji upė“ tapo Kolumbija

Praėjus vos septynioms savaitėms po sugrįžimo, 1790 m. rugsėjo 28 d. R.Gray’ius vėl su „Columbia Rediviva“ išvyko į Ramiojo vandenyno šiaurės vakarus. Tik kitų metų vasarą amerikiečiai pasiekė Vankuverio salą, kur vėl pradėjo supirkinėti vertingų žvėrelių kailius.

Čia R. Gray’iaus komanda įsikūrė ilgam, net įsirengė žiemos stovyklą. Pavadino ją „Fort Defiance“ („Pasipriešinimo fortas“), nes indėnai nebuvo draugiški. Kapitonas ir jo vyrai privalėjo nuolat budėti ilgą, tamsią ir darganotą žiemą.

Bežiemojant buvo pastatytas nedidelis, bet greitas šliupas „Adventure“. 1792 m. pavasarį dalis vyrų nuplaukė juo į šiaurę, Aliaskos pakrantę, kur amerikiečiai įsigijo daug kailių. Tuo metu „Columbia Rediviva“ patraukė į pietus, kur indėnai medžiojo jūrų ūdras. Užsiėmęs kailių supirkinėjimu, R.Gray’ius taip pat tyrinėjo įlankas ir upių intakus. Tas vietoves jis nubraižė žemėlapiuose ir suteikė pavadinimus, gyvuojančius iki šiol.

Po kelių savaičių atvykęs į Oregono pakrantes, R. Gray’ius pradėjo ieškoti saugaus prieglobsčio laivui ir įgulai. 1792 m. gegužės 11 d. jo vyrai aptiko tai, ko ieškojo – didelės upės žiotis. Per devynias dienas „Columbia Rediviva“ šios upės aukštupiu nuplaukė daugiau nei 21 km prekiaudami su indėnais.

Kūryba: paveiksle pavaizduotas amerikiečių laivas „Columbia Rediviva“, pirmasis apiplaukęs aplink pasaulį. / Redakcijos archyvo nuotr.

Kai buvo nutarta grįžti atgal, kapitonas su keliais vyrais išlipo į krantą. Ten jie iškėlė JAV vėliavą, po didele pušimi užkasė keletą monetų ir paskelbė, kad ši teritorija priklauso JAV. Be to, upę, vietinių gyventojų vadintą Didžiąja upe, R. Gray’ius pavadino savo laivo vardu – Kolumbijos upe.

Po prekybinių mainųkapitonas su kailių kroviniu vėl išplaukė į Kiniją. Iš ten, pakartodamas pirmosios kelionės maršrutą, 1793 m. liepą grįžo į Bostoną.

Pavadinta R. Gray’iaus vardu

Kapitonas niekada neskelbė savo atradimų apie Kolumbijos upę ir jo aplankytas Šiaurės Amerikos vakarines pakrantes Ramiajame vandenyne. Už jį tai padarė anglų jūrininkas ir tyrinėtojas George’as Vancouveris, taip įvertindamas R. Grau’iaus pasiekimus.

Iš pradžių kapitono atradimai gimtajame krašte nebuvo laikomi svarbiais, tačiau netrukus amerikiečių verslininkai įvertino jo išbandytą prekybos trikampį – investuotojai Bostone, kailių pirkimas pas indėnus, arbatos ir kitų prekių pirkimas Kinijoje.

Įamžino: kapitono statula Garibaldžio miestelyje prie Tilamuko įlankos, kur jis lankėsi 1788 m. / Redakcijos archyvo nuotr.

Baigiantis 18 amžiui jau kelios dešimtys amerikiečių laivų verslo reikalais keliavo R. Grau’iaus pramintais keliais.

Šiandien žemėlapiuose ir jūrlapiuose galima rasti daugybę uostų, įlankų, upių intakų ir kitų geografinių vietovių, pavadintų amerikiečio prekybos laivyno kapitono R. Grau’iaus vardu. Nedideliame Garibaldžio miestelyje prie Tilamuko įlankos, kur 1788 m. rugpjūtį R. Gray’ius ir jo laivas „Lady Washington“ atplaukė supirkinėti kailių, dabar stovi kapitono skulptūra ir veikia jūrų muziejus. Jame pasakojama apie jo burinius laivus ir istorinį apsilankymą Tilamuko įlankoje.