Klaipėdoje pas bičiulius viešintis Ukrainos armijos savanoris, žurnalistams prisistatęs koviniu slapyvardžiu – Draugas Buranas, savo tikro vardo prašė neskelbti, nes jo šalyje karas dar nesibaigė ir jis nerimauja dėl savo artimųjų saugumo. Ukrainietis teigė, kad už šio nešvaraus konflikto jo tėvynėje, persunkto išdavysčių, slypi didžioji politika, kupina neaiškių interesų. Ir esą sunku susivokti, kas yra savi ar svetimi.

Stojo ginti namų

28-erių ukrainietis energetikos inžinierius, kovos bičiulių pramintas Draugu Buranu, kilęs iš Dniepropetrovsko (pietryčių Ukraina), daugiau nei prieš metus pasiaukojo tėvynės gynybai. Tokių kaip jis ten – daugybė. Taip šio miesto gyventojai pareiškė savo poziciją, jog jie nori gyventi taikiai ir ramiai.

Svečias pabrėžė, jog vos už 250 km nuo Donecko, kuriame prorusiški separatistai paskelbė "Donecko liaudies respubliką", esančiame milijoniniame Dniepropetrovske netikėtai stipriai išryškėjo patriotinės nuotaikos.

Paradoksalu, bet šis daugiausia rusiškai kalbantis pramonės centras nenugrimzdo į prorusišką chaosą, kaip Doneckas ir Luhanskas. Maža to, prasidėjus suirutei Rytų Ukrainoje, Dniepropetrovske susitelkė savanorių būriai, remiami tuomečio srities gubernatoriaus Ihorio Kolomoiskio, kad palaikytų tvarką ir neleistų įsisiautėti kovos veiksmams.

"Po Krymo okupacijos, kai prasidėjo karas Donbase, situacija buvo labai įtempta ir neaiški. Tada Dniepropetrovske susirinko civiliai, kurie su karyba neturi nieko bendra, bet jie buvo pasiruošę ginti savo namus, savo miestą. Jie neketino sėdėti sudėję rankas ir nieko neveikti. Beveik neabejojome, kad į mūsų gatves tuoj pat atriedės rusų tankai, nes čia – svarbus ekonominis centras", – pasakojo Buranas.

Sprendimą priėmė patys

Ukrainietis tikino, kad tada žmonės patys susirinko ir pradėjo mokymus bei treniruotes. Tai nebuvo valstybės nuopelnas, o – paprastų miestiečių iniciatyva. Įdomu tai, kad vietos savivalda šiems savanoriams patikėjo ginklus ir net jais aprūpino.

"Spėju, kad tai nebuvo suderinta su centrine valdžia iš Kijevo. Bet miesto vadovai suvokė, jei mes patys nieko nedarysime, niekas mums nepadės. Ir mes manome, kad tie vietiniai, kurie yra nusiteikę prieš karą, tai yra nusprendė nesiginti, yra nusistatę prieš Ukrainą. Nors suprantu, kad žmonės tiesiog bijo, tai – normalu", – dėstė ukrainietis.

Buranas pasakojo, kad kai kurie žmonės vis dar negali suvokti, kas atsitiko po Sovietų Sąjungos griūties, esą juk tada tautos nebuvo priešiškos viena kitos atžvilgiu.

Tačiau galiausiai šiame regione viską apvertė Krymo okupacija ir prasidėjęs karas Donbase, tad Dniepropetrovske susiformavo daugmaž vieninga patriotinė pozicija, kurios dėka pavyko išsaugoti taiką regione.

"Pas mus mieste ramu. Karo įtampos nejaučiame. Nors gatvėse patruliuoja kariškiai, kartais įvyksta kažkokių susidūrimų. Apie tai sužinome, kai ima lakstyti greitosios pagalbos mašinos. Žinoma, tada širdį suspaudžia, kad kažkas negerai. Bet žmonės gyvena savo gyvenimą, viskas rieda savo vaga, labiausiai slegia suprastėjusi ekonominė situacija, išaugusios produktų kainos", – teigė ukrainietis.

Kas kovoja Donbase?

Nuo Dniepropetrovsko jau pusantrų metų kraujuojantis Donbasas yra vos už kelių šimtų kilometrų. Tačiau Dniepropetrovsko srities žmonėms labai aktualu, kad karo veiksmai nepersimestų pas juos.

"Ten prieš mūsų valstybę veikia trys kovinės struktūros – vietiniai kriminaliniai nusikaltėliai, nors dabar jų nebedaug beliko, mūsų žiniomis, jų atsikratė, kaip nepatikimų, nes buvo narkomanai ir alkoholikai. Dar ten kovoja samdiniai iš Rusijos, Čečėnijos, Dagestano, Serbijos. Tikrai žinau, kad lietuvių samdinių separatistų pusėje ten nėra. Dar turime įrodymų apie ten kariaujančius amnestuotus kalinius iš Rusijos ir reguliariosios armijos karius", – teigė Buranas.

Donbase separatistų pusėje už Ukrainos "laisvę" taip pat kovoja propagandos paveikti vietos gyventojai arba tie, kuriuos slegia paskolos ir, kurie negrąžintų kreditų problemą nusprendė išspręsti tokiu būdu. Buvo teigiama, kad konflikto pradžioje samdiniams žadėta net po 300 dolerių už dieną.

"Vieša paslaptis, kad tuos samdinius ir kitus kovotojus tame kare palaiko kvaišalai. Anksčiau būdavo vartojamas spiritas ar degtinė, dabar – amfetaminas, kiti narkotikai. Sunku pasakyti, kas jais aprūpina ir kas tai finansuoja. Galima tik spėti", – svarstė ukrainietis.

Esą priešakinėse linijose Donbase kovoja samdiniai, o rusų kariškiai stengiasi į "katilą" nelįsti, bet koordinuoja veiksmus.

"Surinkta pakankamai įrodymų apie Rusijos karių dalyvavimą konflikte, nors tos šalies oficialioji propaganda tai kategoriškai neigia. Jie savo žmonėms jau pusantrų metų bando įteigti, kad mes kariaujame patys su savimi. Tik vis mažiau žmonių tuo tiki", – mano Buranas.

"Dešiniojo sektoriaus" baubas

Pasak Burano, kontroversiškai vertinamas Ukrainos "Dešinysis sektorius" iki Maidano buvo labai nedidelė uždara organizacija, vienijanti nacionalistinių pažiūrų ukrainiečius.

"Jie nėra nacionalsocialistai, jiems nepriimtinos rasistinės idėjos. Žinoma, jų nuostata yra "Ukraina – ukrainiečiams", bet jie nekalba apie kitataučių iškeldinimą iš šalies kažkokiais radikaliais metodais. Iki Maidano jie taip ir egzistavo nelabai kur figūruodami. O per Maidaną iš jų ir dar kelių panašaus pobūdžio organizacijų susiformavo "Dešinysis sektorius". Manau, kad tiek Rusijos, tiek ir Vakarų žiniasklaida pervertina jų galias, jie nėra tokie jau dideli ir galingi", – tvirtino Ukrainos armijos savanoris.

Esą organizacija vienija jaunus žmones, kurie siekia, kad pagaliau baigtųsi karas. Ir dabar jie pasinėrė į kovą ir su kontrabandininkais. Vietos oligarchams tai nepatiko.

Teigiama, kad tai – dar viena priežastis apjuodinti Ukrainos nacionalistus, esą jie pareikalavę savo dalies.

"Nacionalistai vyriausybei nenaudingi, nes valdžia negali jų kontroliuoti ir valdyti. Ir tai kelia šiokią tokią įtampą. Juolab naujoji Ukrainos vadovybė nepatenkino žmonių lūkesčių, jie netesėjo savo pažadų. Reformos vyksta labai lėtai, ir mes nerimaujame, kad nekiltų dar viena revoliucija. O tai būtų labai blogai, nes šalyje daug žmonių, mokančių naudotis ginklais, ir jau tada tikrai gali kilti pilietinis karas", – atviravo svečias iš Ukrainos.

Buranas tikino, kad "Dešiniojo sektoriaus" įtaka ir reikšmė pervertinama, nes, remiantis prezidento rinkimų duomenimis, pačioje Ukrainoje šią organizaciją palaiko tik 1 proc. šalies gyventojų.

Gyvena viltimi

Ukrainietis teigė, kad moralinis lūžis šalyje jau įvyko, tik esą sunku įvardyti, kuris įvykis lėmė tą persilaužimą. Neabejotinai, labiausiai slegia, kai žūsta žmonės, negalima likti abejingiems tokiems dalykams.

Vis dėlto, pasak Burano, gyventojai nusiteikę ginti savo namus ir niekur nesitraukti.

"Žinoma, be tautos yra dar valdžia, oligarchai, šiaip nusikaltėliai ir jie turi savų interesų šioje kovoje. O paprastus žmones labai slegia ekonominė padėtis, kritusi grivinos vertė. Kada viskas pasibaigs? Vietos ekspertai tikina, jog tas karas gali užtrukti 4–5 metus. Viskas pasibaigtų greičiau, jei Rusija neberemtų separatistų", – įsitikinęs Buranas.

Esą visi laukia to momento, kai Rusija ekonomiškai nebegalės siųsti ginklų ir maisto Donbase kovojantiems samdiniams. O Rusijos valdžia tikisi, jog Ukrainoje kils dar viena revoliucija ir jos lūkesčiai bus patenkinti.

Taigi abi pusės dabar laukia.

"Labai tikiu, kad tas chaosas baigsis. Iš Ukrainos išvažiuoti neketinu, jei kils tikras karas, kariausime, nes tai – mūsų namai, turime juos apginti", – tvirtino svečias iš Ukrainos.