Svečiavosi A.Vaitkus

Unikalia proga susitikti su jūrų verslo sektoriaus žinomiausiais vadovais, profesionalais, pabendrauti su karjeros aukštumas pasiekusiais įmonių vadovais aktyviai pasinaudojo LAJM studentai, dėstytojai.

Renginių ciklą pradėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, pristatęs Klaipėdos uosto aktualijas ir plėtros galimybes.

Visą savaitę vyko susitikimai su Klaipėdos uosto ir laivybos įmonių vadovais ar jų atstovais: bendrovėmis "DFDS Seaways", Vakarų laivų gamykla, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, "Transocean Lietuva", LKAB "Klaipėdos Smeltė", "Arijus", "Nurminen Maritime Klaipėda", "Containerships" ir kitomis.

Apie jūrines konvencijas pranešimus skaitė Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Česnauskis, o jūrininkams dedikuotą dieną – Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.

Popietės, skirtos moksleiviams, metu jaunuoliai susipažino su LAJM studijų aplinka, įstojimo sąlygomis, lankėsi mokyklos laboratorijose, turėjo progą pabendrauti su studentais, absolventais ir dėstytojais.

LAJM Karjeros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Genutė Kalvaitienė pasakojo, kad užpernai renginyje apsilankė per 3 tūkst. moksleivių, panorusių daugiau sužinoti apie studijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Šiemet susidomėjimas – taip pat didelis ir naudingas jaunuoliams, kuriems svarbu įvertinti galimų studijų aplinką.

Penktadalis negali apsispręsti

"Karjeros savaitės" renginių virtinę užbaigė seminaras pedagogams, teikiantiems ugdymo karjerai paslaugas. Jame dalyvavo 64 mokytojai iš visos Lietuvos – 23 miestų ir rajonų miestelių. Atvyko net 26 Klaipėdos, taip pat Neringos, 16 Telšių ir Telšių rajono, Kelmės, Plungės, Tauragės, Skuodo, Palangos, Kretingos, Mažeikių, Akmenės, Vilniaus ir kitų įstaigų atstovai.

Pranešimą apie ugdymą ir pagalbą mokiniams, besirenkantiems karjerą, skaitė žurnalo "Reitingai" vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jo žodžiais, maždaug penktadalis Lietuvos abiturientų kiekvienoje klasėje dar nėra apsisprendę, ką veiks ateityje.

G.Sarafino teigimu, per paskutiniuosius kelerius metus mokykloje jaunuoliai turėtų prisiliesti prie mažiausiai penkiolikos skirtingų specialybių. Taip pat nereikėtų kratytis profesinių mokyklų, kur esti aukšta mokslo kokybė, o tokių įstaigų pasirinkimas Lietuvoje – didžiulis.

"Nuo 2012 iki 2015 m. į Lietuvos profesines mokyklas buvo investuota pusė milijardo litų, o tai sudaro apie 180 milijonų eurų. Iš Europos Sąjungos lėšų nupirkta moderni įranga, kuri be mokinių liks dūlėti. Ta pati situacija ir kalbant apie aukštąsias mokyklas, kurių infrastruktūros gerinimui, apskritai mokslui ir švietimui buvo skirta apie 2 milijardus litų. Mano paties supratimas apie profesijas buvo nutolęs nuo realybės, kol neaplankiau visų Lietuvos aukštųjų, daugybės profesinių mokyklų ir 200 įmonių. Likau apstulbęs, kaip moderniai ir šiuolaikiškai mokosi jaunuoliai", – tikino pašnekovas.

Jis teigė, kad šiuo metu egzistuoja 40 lietuviškų informacijos šaltinių, padėsiančių pasirinkti profesiją. Taip pat jaunuoliams būtina patiems apsilankyti bent keletoje aukštųjų ir profesinių mokyklų ir įmonių.

"Gera patirtis yra savanorystė, apie šimtas organizacijų Lietuvoje siūlo tokią galimybę. Tai padeda geriau suvokti darbo prasmę, plečiasi pažinčių ratas. O jeigu profesija renkiesi naudodamas tik "Google", tai yra tavo asmeninė problema, ne Lietuvos", – įsitikinęs G.Sarafinas.

Svarbu šviesti

Ne pirmą kartą Lietuvos jūreivystės aukštosios mokyklos organizuojamame renginyje dalyvavusi Telšių regioninio profesinio mokymo centro karjeros konsultantė Akvilė Bukinienė neabejojo, jog svarbu šviesti jaunimą karjeros ir įsidarbinimo klausimais.

"Vaikams tai išties padeda apsispręsti. Šioje mokykloje siūlomos profesijos – gerai apmokamos, čia puiki aplinka tobulėti ir atrasti save. Todėl ir stengiamės tai parodyti savo mokiniams", – sakė A.Bukinienė.

Jai pritarė Alsėdžių gimnazijos neformaliojo ugdymo specialistė Daiva Gramalienė. Vien pernai į LAJM įstojo penki minėtos gimnazijos abiturientai.

"Du iš jų pasirinko karinę kryptį, nes svajoja dirbti kariniuose laivuose. Tokie renginiai – gera proga pasidalyti patirtimi, praplėsti akiratį, sužinoti, ką veikia kiti švietimiečiai", – šypsojosi pašnekovė.

Žino per mažai

Pasak G.Sarafino, pasiūla Lietuvoje yra milžiniška – jaunas žmogus gali rinktis iš maždaug 5 tūkst. skirtingų profesijų. Tačiau patys mokiniai vidutiniškai jų žino tik apie 35–40.

"Esti daug pervertintų ir nuvertintų, tačiau perspektyvių profesijų. Kol į vienas veržiamasi būriais, kitos yra uždaromos. Vadinasi, vyksta nesusikalbėjimas tarp darbdavių ir švietimo įstaigų, teikiančių išsilavinimą", – kalbėjo pašnekovas.

Jam antrino Klaipėdos "Aitvaro" gimnazijos mokytoja Diana Mineikienė.

"Nuolat prisimenu savo istoriją – kai baigiau mokyklą, tėvas mane vežė 300 kilometrų į Vilnių tam, kad apsispręsčiau, kur stoti. Buvo sunku atrasti save ir suprasti, ko noriu, nes patiko ir sekėsi daug dalykų. Džiugu, kad į ugdymą karjerai šiuo metu kreipiamas didelis dėmesys. Svarbu parodyti mokiniams, kad Lietuvoje galima rinktis ne tik verslą, teisę ar vadybą", – neabejojo mokytoja.