Klaipėdos tarybos narys vienas Lietuvos rusų sąjungos lyderių Viačeslavas Titovas demonstruoja ne tik stulbinamą iškalbą, bet ir mįslingą išgyvenimo talentą. Jis su savo keturių asmenų šeima per mėnesį sugeba išgyventi už 169 eurus. Tokią sumą politikas deklaravo kandidatuodamas savivaldybių tarybų rinkimuose. Du trečdaliai jo partijos kolegų, siekusių uostamiesčio tarybos nario mandato, irgi deklaruoja gyvenantys žemiau skurdo ribos.

Stulbinantys skaičiai

Į Klaipėdos miesto tarybą šį pavasarį kandidatavo 21 Lietuvos rusų sąjungos atstovas.

Remiantis metinėmis pajamų mokesčių deklaracijomis, kurias partiniai veikėjai pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), du trečdaliai jų beveik neturėjo jokių pajamų.

Šios partijos klaipėdiečių lyderis V.Titovas, pagarsėjęs savo pasisakymais apie Lietuvą kaip fašistinę valstybę, – vienintelis, kuriam iš Lietuvos rusų sąjungos pavyko patekti į miesto tarybą, deklaravo, kad jo privalomas registruoti turtas siekia 228,5 tūkst. litų, vertybinių popierių jis turi už 10 tūkst. litų, piniginių lėšų – 8 tūkst. litų.

Pernai jis suteikė 35 tūkst. litų paskolą, o susigrąžino 37 286 litų paskolos.

Tačiau politiko metinės pajamos ypač kuklios. Jos siekė vos 6 979 litus, tai yra per mėnesį pragyvenimui 37 m. V.Titovas gaudavo 581 litą, arba 169 eurus. Už šiuos pinigus turėjo išgyventi jo keturių asmenų šeima.

Per metus gyventojų pajamų mokesčių jis sumokėjo lygiai 111 litų.

Politikas teigia esantis privačios bendrovės "Prūsijos centras" savininkas. Ši įmonė esanti turizmo agentūra ir organizuojanti turistines keliones į Rusiją bei Baltarusiją.

Kolegos neatsilieka

Ne mažesnę nuostabą kelia ir kitų didžiosios dalies Lietuvos rusų sąjungos narių gebėjimas išlikti, negaunant jokių pajamų. Tik šešių kandidatų deklaracijose atsispindi, kad šie žmonės dirbo ir uždirbo bei mokėjo mokesčius valstybei.

VRK duomenimis, 15 iš 21 šios partijos narių pernai neuždirbo nė lito arba jų pajamos buvo minimalios.

Štai kandidatė Ela (56 m.) per metus gavo 1408 litų pajamų, o į biudžetą sumokėjo nulį litų mokesčių, kandidatas Aleksejus (40 m.) per metus gavo 3 tūkst. litų, tačiau šalies biudžeto taip pat nepapildė. O štai kandidatas Michailas (41 m.) gavo beveik 60 tūkst. litų pajamų, bet gyventojų pajamų mokesčių nesumokėjo nė cento.

O kandidatė Klavdija (66 m.) sugebėjo per metus išgyventi už 124 litus, jos kolegos Dmitrijus (53 m.) ir Andžela (42 m.) – visai be pinigų.

Tarp šių politinių veikėjų yra bent trys senjorai, kurie taip pat deklaruoja negavę jokių pajamų ir nemoką mokesčių Lietuvos valstybei.

Tačiau veikiausiai jie gauna kariškių pensijas iš Rusijos Federacijos, kurios neatsispindi gautų pajamų deklaracijose.

Skurdžiausiųjų vėliavnešiai?

Lietuvos rusų sąjungos kandidatai vieninteliai iš visų savivaldybių rinkimuose dalyvavusių partinių veikėjų pateikė tokią liūdną informaciją apie savo gerovę.

"Mūsų partijoje daug bedarbių? Ar tai yra draudžiama? Gyvenimas dabar yra sunkus Lietuvoje ir Klaipėdoje. Pažiūrėkite, kaip žmonės gyvena. Aš irgi gyvenu kaip visi. Mūsų partija atstovauja neturtingiems žmonėms", – paaiškino V.Titovas.

Paklaustas, už kokias lėšas politikas kažkam suteikė 35 tūkst. litų paskolą, V.Titovas tikino, jog tai jo įmonės uždirbti pinigai.

Atsakymas slypi anapus sienos?

Gyventi be jokių pajamų neįmanoma, pripažino Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas, bet esą tie politikai kažkokiu būdu išgyvena.

"Reikia pasižiūrėti, kokioms visuomenės grupėms jie atstovauja ir ar jie yra aktyvūs Rusijos ambasados ar konsulato lankytojai. Nes į Baltijos šalis orientuotiems renginiams skiriami nemenki pinigai. Teko analizuoti pačių rusų šaltinius, kuriuose pateikiami viešųjų pirkimų duomenys. Jų teigimu, pernai iki gruodžio pabaigos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje rengtiems seminarams buvo suteiktas daugiau nei 5 mln. rublių (apie 80 tūkst. eurų) garantas", – teigė A.Anušauskas.

Tarp Lietuvos rusų sąjungos kandidatų į Klaipėdos miesto tarybą buvo atstovų iš Antihitlerinės koalicijos šalių Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos, iš Rusijos piliečių asociacijos Klaipėdoje, iš Perelozų sentikių religinės bendruomenės, iš Baltijos jaunimo asociacijos "Juvenis".

"Visos šios bendruomenės gauna pinigus iš Rusijos ambasados. Renginių biudžetai neskelbiami. Pasikėliau Rusijos valstybės kontrolės ataskaitą, kurioje revizuotas fondas, finansuojantis tėvynainių "veiklą" užsienyje. Ten jie tiesiai šviesiai rašo – nėra kontrolės, nėra apskaitos, nėra viešumo, skaidrumo ir informacijos. Tokiu būdu tie pinigai "išsilaksto", kam reikia", – pabrėžė A.Anušauskas.

Komentaras

Linas Kontrimas

Komunikacijos ekspertas

Mes turime reikalą su nekonvenciniais dalykais, kurie vadovėliuose nėra aprašomi. Pono V.Titovo iš Klaipėdos pasisakymas duoda mums pretekstą jam padėti susivokti, kokioje valstybėje jis šiandien gyvena. Pavadinti savo šalį fašistine šiuo momentu, kai tvyro didžiulė įtampa tarp buvusios Sovietų Sąjungos imperijos kūrėjos ir šalies, kuri išdrįso ją sudraskyti, yra mažų mažiausiai neatsakinga arba tokie žmonės galbūt vykdo tam tikrus užsakymus. Galimas dalykas, kad jie net nesuvokia, ką daro. Paprastai tokie asmenys yra įtraukiami atlikti nedidelius darbelius, po jų turėtų įsijungti kitos jėgos. Akivaizdu, kad visa režisūra yra kitų asmenų rankose. Todėl piliečiai turi teisę paklausti viešojo asmens, iš kur jis gauna pajamų, kokius mokesčius sumoka valstybei, iš ko gyvena. Yra tekę susidurti su projektais, kuriuose aptikome labai keistų dalykų, kai labai neturtingi žmonės inicijuodavo akcijas, kurios net ir minimaliais paskaičiavimais kainuodavo daugiau nei kelios pensijos. Neįmanoma šiais laikais veltui išsinuomoti autobuso ir įsipilti už ačiū degalų. Vadinasi, yra kitų šaltinių, kurie visa tai finansuoja, ir tai ne visada panaudojama visuotiniam šalies gėriui. Visi nusikaltimai turi bendrą bruožą, jiems visiems nepatinka viešumas, skaidrumas ir atvirumas. Po V.Titovo posakio apie "fašistų valstybę", pradėjus analizuoti, kokie asmenys renginyje dalyvavo, už ką jie gyvena, ką veikia, paaiškėtų daug įdomių dalykų. Apmaudu, kad Klaipėdoje gyvenančius rusakalbius, kurie yra lojalūs Lietuvos valstybei, irgi yra siekiama įtraukti į svetimą komunikacinį lauką. Todėl būtinas viešumas, kuriuo mes padėtume užbėgti už akių didelėms provokacijoms. Šiuo propagandinės įtampos laiku Rytų kaimynė mėgina destabilizuoti viešąją erdvę smulkiais sproginėjimais. Pažiūrėkite, kiek pleištų mėginama įkišti tarp lenkų ir lietuvių, tarp lietuvių ir rusų. Svarbu laiku demaskuoti tokius dalykus.