Neįtikėtiną gyvūnų išlikimo istoriją stebėjęs Aurimas Mockus tikina, kad į gyvūnų kovas žmonės nesikišo. Nors genio snapu iškapotas skyles kelis kartus mėgino užglaistyti.

„Aplink gyvena įvairių gyvūnų, bet ši voverė vaikams teikia daugiausia džiaugsmo. Ji namo tinkuotu paviršiumi laksto be jokio vargo. Įsiropščia net į pakraigę ir stogo vėjalentėmis nuskuodžia ten, kur jai reikia“, – tikino gyventojas.

Kas rytą, dažniausiai apie 7 val. 50 min., voverė apibėga visus namo langus. Tai voverė voras. Nesvarbu net, kuriame aukšte palangė. Šį kartą ji užfiksuota trečiajame. Iš viso namo aukštis siekia kokius 9–0 metrų. Tad ši voverė įveikia bet kokius atstumus“, – juokėsi vyras.

Šeimyna iš pradžių baiminosi, ar protinga būtų šerti laukinį gyvūną. Pasiskaitinėjusi literatūros, šeima nusprendė palepinti nekviestą svečią negausiomis vaišėmis.

„Po kelis riešutus paliekame ant įvairių palangių, kad ji turėtų stimulą ieškoti maisto. Tačiau labai juokina, kad voveraitė pasitaikė gudri. Patikrinusi dovanas, po kurio laiko, dieną, ji pakartoja tą patį. Maža ką, gal vėl ras“, – pasakojo A.Mockus.

Voverė ne vienintelė alpinistė šiame name. Prieš kurį laiką pastogėje ramybės nedavė kauškantis genys. Prieš šiltąjį sezoną žmonėms teko užaklinti genio iškaltą skylę. Bet jis ir vėl atsikraustė į tą pačią vietą.

„Gana arti namo yra retas miškelis. Jame dažnai matome briedę su briedžiuku. Netoli lizdą turi itin reti mažieji apuokai. Smagu, bet labai jau keistus garsus jie skleidžia, cypia. Tik vieną apuokiuką buvo sudraskiusi lapė. Ši taip pat pas mus neretas svečias. Pražygiuoja kartais takeliu kaip šeimininkė. Mes ją Ponia vadiname“, – pasakojo A.Mockus.

O prieš kurį laiką Kretingos g. A.Mockus aptiko netoliese esančiose pievose įsitaisiusių retų varlių.

„Į Raudonąją knygą įrašyta varlė kūmutė buvo įsikūrusi. Aplinkosaugininkai paskelbė saugotina šią pievą, neleido net kūdros užlyginti“, – pasakojo A.Mockus.